Vilnius, kovo 30 d. Finansų ministerija primena, kad nuo 2013 metų keičiasi ne pats žemės mokestis, o vertė, nuo kurios šis mokestis skaičiuojamas. Šio mokesčio dydis, nuo 0,01 iki 4 proc. žemės vertės ribose, priklausys nuo savivaldybių sprendimų.
Praėjusių metų pabaigoje Seimo priimtais Žemės mokesčio įstatymo pakeitimais nėra plečiama žemės mokesčio bazė (naujų mokesčio mokėtojų ar objektų neatsirado), o esminiai pakeitimai susiję su žemės mokestine verte ir mokesčio tarifais.
Nuo 2013 metų bus pereita prie žemės mokesčio skaičiavimo nuo vidutinės žemės rinkos vertės, kuri bus nustatyta masinio arba individualaus vertinimo būdu. Nuo vidutinės turto rinkos vertės jau eilę metų skaičiuojamas nekilnojamojo turto mokestis, valstybinės žemės nuomos mokestis ir tik žemės mokestis nuo Nepriklausomybės atkūrimo pradžios buvo skaičiuojamas nuo normatyvinių verčių, kurios dažnai visiškai neatitiko realios žemės vertės, t.y. rinkos kainos.
Teisę nustatyti žemės mokesčio tarifus ir taip reguliuoti mokesčio dydį nuo 0,01 iki 4 procentų (vietoje šiuo metu taikomo 1,5 proc. tarifo) žemės vertės ribose įstatymas suteiks savivaldybėms. Panašūs įgaliojimai savivaldybėms vykdyti savarankišką mokesčių politiką yra suteikti nekilnojamojo turto mokesčio srityje bei nuomojant valstybinę žemę, kur jau eilę metų mokesčiai skaičiuojami nuo rinkos vertės, o savivaldybės turi kompetenciją spręsti dėl konkrečių tarifų nustatytose ribose. Savivaldybės turi galimybes pasverti visas joms aktualias aplinkybes nustatant mokesčio tarifą, taip pat turi ir ateityje turės teisę atleisti mokesčių mokėtojus nuo savivaldybėms mokamų mokesčių. Visos žemės mokesčio lėšos patenka į savivaldybių biudžetus.
Nuo 2013 metų įsigaliojus Žemės mokesčio įstatymo pakeitimams numatoma, kad miestuose, priemiesčiuose, kitose patraukliausiose teritorijose (rekreacinės zonose ir pan.) žemės rinkos vertė bus didesnė nei iki šiol taikoma indeksuota vertė, tuo tarpu kaimiškose vietovėse daugeliu atvejų bus priešingai – vertė sumažės. Dėl tokių svyravimų įstatymas suteikia savivaldybėms teisę, įvertinus padėtį konkrečioje savivaldybėje, spręsti dėl tarifų, galiosiančių jų teritorijoje.
Vakar Vilniaus savivaldybė išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad „įsigaliojus Žemės mokesčio įstatymui, žemės mokestinė vertė žemės savininkams Vilniuje didėtų nuo 3 iki 10 kartų“ ir kad „mokesčiai didėja drastiškai“. Kaip jau minėjome – kaip Lietuvoje keisis žemės mokesčio dydis 2013 ir vėlesniais metais (didės, mažės ar nesikeis) priklausys būtent nuo savivaldybių sprendimų dėl žemės mokesčio tarifų.
Tuo atveju, jeigu savivaldybės nepriims nuo 2013 m. sausio 1 d. įsigaliosiančių sprendimų dėl žemės mokesčio tarifų, įsigalios mažiausias įstatymo leidžiamas 0,01 proc. mokesčio tarifas (t.y. 150 kartų mažesnis tarifas, nei taikomas dabar). Tai reiškia, kad žemės mokestis 2013 metais už 1 arą Vilniaus miesto Žirmūnų mikrorajone, net jeigu vertė tarkime, būtų 14 200 litų, siektų tik 40 centų (atsižvelgiant į įstatyme nustatytas pereinamojo laikotarpio nuostatas), kai tuo tarpu pagal šiandien galiojantį įstatymą mokestis galėtų siekti 21 litą už 1 arą.
Be to, naujasis įstatymas įtvirtina pereinamąjį laikotarpį, per kurį prie naujos žemės vertės, jeigu ji padidėjo, bus pereinama palaipsniui per 5 metus. Todėl, jeigu sklypo vieno aro vertė 2012 metais yra 1 420 litų, o 2013 metais vertė išaugtų iki 14 200 litų, tai žemės mokestis 2013 metais būtų skaičiuojamas ne nuo 14 200 litų, o nuo 3 976 litų (vertės mažinimą užtikrina pereinamojo laikotarpio nuostatos).
