Žemė – gyvybės nešėja. O mes?

Toli į praeitį nugrimzdo laikai, kuomet mūsų protėviai žemę, kuri juos nešiojo, maitino, davė prieglobstį, laikė šventa. Ją įkūnijo deivė Žemyna, nuolankiai garbinta pagonių lietuvių: jai skirtos maldos ir aukos, šventvietės ir jose atnašaujantys žyniai. Tuomet mūsų ainiai matė tik tiek žemės, kiek aprėpė jų akys, kiek siekė kelionė žirgu ar laivu, tačiau visa tai labai brangino, negailėjo savo gyvybių, gindami Tėvynę nuo atėjūnų. Šiandien mes galime didžiuotis ne tik galimybėmis nukakti į bet kurią pasaulio vietą, bet ir pamatyti ją neišeinant iš namų, nepasikeliant iš patogios kėdės. Iš tiesų, dabartiniame modernių technologijų, žmogaus visagalystės amžiuje žemė mums tėra vieta, kur mes gyvename, bet galime ir persikelti kitur, lopinėlis kurį pigiau ar brangiau įsigyjame, kampelis, kurį išvystame persisotinusiomis įspūdžių akimis. Tačiau verta pamatyti ir tai, ką mes darome pasauliui, gyvybei ir grožiui, patikėtam mums, bet neišsaugotam. Kad atsipeikėtume, kad suprastume, jog tyrieji gamtos stebuklai jau yra nušnerkšti mūsų pačių pastangomis.

Stakliškių vidurinės mokyklos mokiniai ir mokytojai, ekrane stebėdami nuostabius gamtovaizdžius, gražiausius gyvūnijos atstovus, išgirdo ir Žemės priekaištus dėl šiukšlynais paverstų pakelių, šlykščia marmalyne tapusių užutekių, išsiliejusios naftos, beprasmių gyvūnų žudynių. Tačiau, pasak Žemės dienai skirtą renginį organizavusios Stakliškių KLC direktorės Astos Keblikienės, nereikia toli keliauti, kad pamatytum, ką blogo esi padaręs gamtai. Jau keleri metai pavasariais vykstanti akcija „Darom“ atvėrė akis ne vienam abejingajam, ne vieną paskatino atsakingiau elgtis savo gyvenamojoje aplinkoje. Mūsų entuziastų gamtos mylėtojų balsai pasiekė ir Europą. Pasak A. Keblikienės, pernai akcija „Darom“ buvo pripažinta itin reikalinga ir didžiosios daugumos europarlamentarų, pasirašiusių po deklaracija tapti šiam renginiui visos Europos Sąjungos savastimi.

O stakliškiečiai Žemės dieną paminėjo tradiciškai – miško bičiuliai pagamino inkilų, kurie bus iškelti dar neturinčiuose sparnuotųjų gyventojų medžiuose, iškėlė Žemės dienai skirtą vėliavą. Prie jos padėkomis ir diplomais buvo apdovanoti tie mokiniai, kurie vieni ar kartu su tėveliais gamino inkilus, dalyvavo kasmet rengiamame konkurse. Tiems, kam buvo įdomu, kaip padaryti tinkamą paukščiams gyventi namelį, šio amato specialistas Ramūnas Škirka nepagailėjo ne tik patarimų, bet ir davė patiems į rankas plaktukas, lentas, padėjo sukalti dailius inkilėlius.

Tuo ši akcija nesibaigė. Kitomis dienomis direktorius Povilas Veteris pažadėjo mokiniams gal ir nelabai malonią, bet tikrai naudingą ekskursiją į „Lietuviškojo midaus“ gamyklos teritorijoje esančius nuotekų valymo įrenginius, kur suteka Stakliškių miestelio buities atliekos ir virsta gamtai nekenksmingu skysčiu. O gerokai atšilus orams, akcijos „Darom 2012“ metu, škvalo išretintame mokyklos parke planuojama pasodinti naujų medelių, laikui bėgant subujosiančių taip, kaip ir tie, kuriuos išlaužė vėtra. Laiko, žinoma, prabėgs labai daug, o kartu su juo, reikia tikėtis, keisis ir mūsų požiūris į motulę Žemę ir jos begalinį dosnumą.

Taip pat skaitykite