Vilija Čiapaitė
Neišgalvotos istorijos
Kuomet artėja Tarptautinė moters diena, visada prisimenu neįprastą dovaną mamai. Anuomet parduotuvėse nebuvo tokios prekių gausos, kaip dabar, tačiau tas laikmetis tuo ir buvo geras, kad vertė žmones suvokti švenčių laukimo, dovanų ieškojimo, pirkimo subtilybes. Dabar gi visiškai be problemų nueini į parduotuvę, išsirenki tai, ko reikia, ir viskas. O anuomet, būdama dar vaikas, kaliošėlius gavau iš po prekystalio.
Taigi artėjo Kovo 8-oji. Mes, vaikai, kasmet stengėmės nustebinti mamą ne tik pačių pagamintomis dovanėlėmis, bet ir nupirkti vienokį ar kitokį niekutį. Pamenu, beveik visus metus rinkau kapeikėles, skirtas ledams, kinui, kol sukaupiau dovanai reikiamą sumą. O tuo metu parduotuvėse buvo kaliošų stygius. Kadangi gyvenome ūkiškai, mama apliuobti galvijų eidavo su kaliošais, kuriuos laikydavo priemenėje. Ir kur nepastebėsi, kad išklypę kaliošai naudojimui jau beveik netinkami, jei ir pati į juos retkarčiais įšoki.
Ir štai suspaudusi sukauptus pinigėlius nueinu į avalynės parduotuvę. Čia turėjau „savo“ pardavėją, kuri visada pakalbindavo, paklausinėdavo, kaip mamos sveikata, kaip sekasi mokslai. Aš jai visada su malonumu atsakinėdavau, papasakodavau apie mokykloje vykstančius renginius. Šį kartą pardavėjai papasakojau apie mamos suplyšusius kaliošus ir norą jai padovanoti naujus. Ši atsitiesusi pagalvojo ir pasakė, kad padės, jei aš turiu pinigų. Gavusi teigiamą atsakymą, liepė palaukti ir net nepaklaususi, kokios išmieros reikia, nuskubėjo į sandėlį. Netrukus grįžusi padavė popieriaus ryšuliuką ir prisakė niekam nerodyti. Sumokėjusi už prekę, nuskubėjau tinkamai paruošti dovaną. Namuose juodus blizgančius kaliošėlius su viduje išklijuota bordo medžiaga įrišau į skaidrų popierių ir perrišau raudonu kaspinu. Dovana atrodė įspūdingai!
Kovo 8-oji. Anksti pakirdę vaikai sveikino mamą, o aš, turėdama nuostabią dovaną, ramiai miegojau. Pagaliau pašokusi griebiau kaliošėlius ir nuskubėjau pas mamą. Ši su kaimyne gurkšnojo arbatą, o pamačiusi mane, stovinčią su dovana, iš juoko, o gal džiaugsmo net paspringo kąsniu.
