Vilija Čiapaitė
Pirmasis gruodžio šeštadienis sukvietė svečius – teatro mylėtojus – į septynioliktąją mėgėjų teatrų šventę „Rojaus obuoliukai”. Daugeliui kyla klausimas, kodėl rojaus obuoliukai, tačiau šie, birštonietiški, ypatingi tuo, jog jie sultingi jausmais, meile vaidybai, linksmumu ir draugyste.
Šiais metais į šventę atvyko negausus būrys aktorių mėgėjų, tačiau jų vaidyba privertė ir susikaupti, ir linksmai pasijuokti. Juk tokie jausmai ir aplanko, kuomet pasimėgaudamas ragauji aktorių mestelėtus rojaus obuoliukus.
Per šventės atidarymą Birštono kultūros centro direktorius Zigmas Vileikis trumpoje kalboje pasakė, jog Birštone gruodis – stebuklų mėnuo, o vienas iš nepaprastų stebuklų – teatras. Jo žodžiuose galima įskaityti dar vieną eilutę – Birštonas mėgaujasi dalindamas stebuklus tiek dideliam, tiek mažam. O kad ir toliau mėgėjų teatrų šventė „Rojaus obuoliukai” skaičiuos savo metus, direktorius net neabejoja. Tad kertinis akmuo stebuklų pradžiai padėtas teatrų šventėje.
Malonu, kad ją pradėję Punsko lietuvių kultūros namų klojimo teatras ir dramos studija su poetine kompozicija „Kelkite” (rež. Jolanta Malinauskaitė-Vektorienė). Po pasirodymo režisierė pasakė, jog jų poetinė kompozicija buvo skirta Lietuvos šimtmečiui ir Lietuvos šimtmečiui skirtai dainų šventei „Vardan tos…”
Po trumpos pertraukėlės žiūrovus pakvietė Biržų krašto Papilio m. teatras „Vaidintojų atžalynas”, kurie suvaidino pagal Juozo Grušo kūrybą komediją „Žmogus planuoja…” (rež. Vita Vorienė). Po dar vienos pertraukėlės Šakių kultūros centro Zanavykų teatras suvaidino komediją pagal Žemaitės apsakymą „Budynė” (rež. Gražina Guzovijienė, dail. Lolita Rugytė), o pabaigoje Birštono kultūros centro teatras su komedija juokino susirinkusius pagal Juozo Tumo – Vaižganto pjesę „Žemės ar moters” (rež. Rimantas Jacunskas).
Šventė baigėsi, o tie, kurie visą tą laiką „skanavo” sultingus jausmus, meilę vaidybai, linksmumą ir draugystę, išėjo linksmai nusiteikę. Juk tokios šventės ir turi būti, nes juokas ir gera nuotaika gydo nuo rudeninės depresijos ir darganos.
