XIX suaugusiųjų mėgėjų teatrų festivalis „Rojaus obuoliukai“: ir toliau stebinti, džiuginti bei susitikti su žiūrovais

Gelbėkit vaikus

IMGP9978

Vilija Čiapaitė

Paskutinis lapkričio šeštadienis. Kita diena – pirmoji pirmojo žiemos mėnesio diena. Tačiau, tarsi skubėdamas suspėti į nuvažiuojantį traukinį, vis dar gyvenantis rudens akimirkomis, Birštonas pasitiko mus su  jau 19-uoju suaugusiųjų mėgėjų teatrų festivaliu „Rojaus obuoliukai“.

Ši teatrų šventė kasmet nustebina, pradžiugina ir suteikia daug teigiamų emocijų, nes susipažįstame su puikiais spektakliais, nuostabia mėgėjų vaidyba.

Šiais metais į teatrų šventę atvyko Trakų karališkojo teatro aktoriai su komedija pagal A. Čechovo „Piršlybos“ ir „Apie tabako žalą“ (rež. Robertas Čiuta), Šakių kultūros centro „Zanavykų“ teatras su A. Čechovo drama „Kapinėse“ (rež. Gražina Guzovijienė), Punsko lietuvių kultūros namų klojimo teatras su komedija pagal S. Kapnį „Plutelė ir pelės”

(rež. Jolanta Malinauskaitė-Vektorienė) ir su premjeriniu spektakliu-komedija Birštono kultūros centro teatras pagal K. Sają „Pasimatymas sodo namelyje“ (rež. Rimantas Jacunskas).

IMGP9122

Kiekvienas spektaklis turėjo savitą bruožą, savitus aktorių gebėjimus interpretuoti tai, kas atitiko žiūrovų skonį.

Noriu pažymėti, jog labai dažnai mes, žiūrovai, su džiaugsmu stebime Antono Čechovo, vieno žymiausių rusų rašytojų, pjeses. Jo demokratinės, švietėjiškos pažiūros aktualios ir dabar. Prozos kūriniuose jis tęsia XIX a. rusų realizmo literatūros tradicijas, tačiau svarbiausias vaizdavimo aspektas jo kūriniuose – vidinė žmogaus kultūra, žmoniškumas. Kažkur perskaičiau, jog „A. Čechovo kūriniuose viskas ironiška, be sentimentų, todėl ir šiuolaikiška. Tokia dramaturgija leidžia kalbėtis su žiūrovais apie tai, kaip gyvenimas gali netikėtai apversti žmonių likimus, kaip nepastebimi įvykiai tampa lemiamais“. Tad drąsiai galima pasakyti, jog A. Čechovas – genijus, suvokęs, jog jo kūryba bus mėgiama ne vieną šimtmetį.

Tačiau labai malonu, kad Birštono kultūros centro mėgėjų teatras su charizmatiškuoju režisierium R. Jacunsku, turinčiu puikią sceninę nuojautą, šį kartą mus supažindino su visiškai nauju spektakliu. Salė buvo pilna, nes Kazimieras (Kazys) Saja, Lietuvos rašytojas, dramaturgas, prozininkas, taip pat mokėjo pasijuokti iš miesto ir kaimo žmonių silpnųjų savybių.

Vieno veiksmo spektaklis pasakojo apie tai, kaip Rūtos ir Romo kolektyvinio sodo vasarnamyje nelegaliai įsikūręs veltėdžiauja Rūtos giminaitis Jagminas ir jo trumpalaikė sugyventinė Vaiva.

Spektaklis pilnas linksmų nuotykių ir muzika, kuri skambėjo jo metu, visiškai užbūrė ir vertė juoktis.

Vaidindami šio namo ir sodo savininkus, įsibrovėliai bando sumedžioti bent keletą lengvatikių pirkėjų. Tačiau Jagmino bizniukui sutrukdo Rūtos vyro neištikimybė su žaviaja meiluže… Veiksmas scenoje vertė juoktis, o priežodžiai, manau, ne vienam priminė, jog lietuvių kalba turtinga.

Ir štai, šventės uždarymo akimirkos, kurių metu režisieriai pažadėjo ir toliau stebinti, džiuginti bei susitikti su žiūrovais. O premjerų tikrai netruks, nes mėgėjų aktorių vaidyba galima tik džiaugtis, nes tobulėjimui ribų nėra.

Taip pat skaitykite

Parašyti komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai rodomas. * Būtini įvesti laukeliai pažymėti