Vytauto Švarlio paroda ir albumas „Vitražai“

_MG_5282Vytautas Švarlys gimė vasario mėnesį gražiose Krekenavos apylinkėse. Baigęs Kauno vidurinę meno mokyklą, mokėsi Talino, Vilniaus dailės institutuose. Vilniuje mokėsi iš žinomų meno padangėje Algimanto Stoškaus, Kazio Morkūno. Kūrybinė veikla: 1969 m. „Mūzos“ Vilniaus muzikos ir teatro akademijoje, 1973 m. Vilniaus B. Dvariono vaikų muzikos mokykloje „Simfonija“.

Kūryba Birštone ir Lietuvoje

Apie 1973 m., dar, kaip sakoma, šviežiai „iškeptas” dailininkas sukūrė Birštono šv. Antano Paduviečio bažnyčios vitražus: šventieji Maksimilijonas Kolbė (Šalčininkų ap. Petro bažnyčioje) ir Kazimieras (Vilniaus Marijos Nekalto prasidėjimo bažnyčioje), Lietuvos globėjai – Šv. Arkangelas Mykolas ir šv. Jurgis (ir Krekenavos bažn.). Tuomet, kai buvo gana sudėtingi laikai, vos ne slapčiomis, netoliese esančiame garaže buvo kuriami unikalūs vitražai, kurie ne tik stebina, bet ir suteikia Dievo šventovei mistiškumo.

Lietuvos bažnyčiose galima rasti nemažai autoriaus darbų. Albume pristatomi darbai Cekinių M. Marijos bažnyčioje – Kazimieras pal. Matulaitis, Telšių Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų vitražai, Senosios Varėnos. 2000 m. Kanadoje, Maksimilijono Kolbės bažnyčioje, sukurtas trijų dalių vitražas. Šeduvoje sukūrė arkiv. kankinio T. Matulionio vitražą. 1996 m. Lukšių šv. Juozapo bažnyčioje 7 vitražus. 2011 m. Šiluvos Jono Pauliaus II koplyčioje vitražai. Padovanojo vitražus: Paluobių Angelų sargų bažnyčiai ir Kačerginės. Apie dovanotus vitražus autorius sakė, jog žinojo, jog bažnyčios neturi finansų ir dovanodamas sakė „Ant Dievo garbės”.

1980 m. reikšmingą vietą užėmė spalvingas ir daugiafigūris vitražas „Lietuva“, sukurtas Birštono kultūros centre. Šiuo metu darbas įrašytas į Kultūros vertybių registrą. Jau 35 metai gintaro spalva žėrintis plono stiklo langas įspūdingas. Tuomet V. Švarliui buvo 37-eri, tik aštuoneri metai po instituto baigimo. Drąsus žmogus, ėmęsis įvaldyti 142 kvadratinių metrų langą…

Beje, pats kultūros centro direktorius Zigmas Vileikis gerai pamena, kaip buvo sprendžiama, ar įkomponuoti vitražą, ar pritaikyti užuolaidas. Tada priimtas sprendimas turi ir išliekamąją vertę bei žavi ne vieną užsukusį į kultūros centrą.

Beje, V. Švarlio darbai ne vieną žavi „Miesto tvarkymo tarnybos“ administraciniame pastate, sanatorijoje „Versmė“. Būtent sanatorijoje vitražas „Gyvybės medis“ sukelia iliuzijos įspūdį ir puikiai dera prie architektūros. Dailininkas įkūnija siekimą bendros architektonikos, kalba raiškiai, simboliškomis ritmiškų formų struktūromis.

Taip pat Prienų DNB banke V. Švarlio vitražas daugiafigūris, vaizduojantis pinigų kalėjo profesijos atstovus.

Apdovanojimai

Padėkos Vytautų klubo, Vilniaus savivaldybės, Dailininkų sąjungos, už Senosios Varėnos bažnyčios bei Campo Verano kapinių Italijoje koplyčios vitražus, 2013 m. Afrikoje apdovanotas už religinio vitražo meno pašto ženklų seriją. Beje, šie pašto ženklai ir dabar naudojami siunčiant pašto siuntas, laiškus.

Dailininko kūryba pasižymi originaliais sprendimais, ritminga kompozicija, savitu spalvų išdėstymu. Vytauto kūrybiniame gyvenime jaučiamas minties originalumas, meistriškumas. Keturis dešimtmečius trunkanti dailininko veikla tęsia Lietuvos vitražo tradiciją ir plėtoja ją individualiu savitu kūrybiniu įnašu, pasižyminčiu turinio prasmingumu, meninės formos brandumu.

V. Švarlys sakraliniuose pastatuose vitražus atlieka klasikine technika, tačiau privačiose erdvėse ar parodiniuose darbuose nevengia eksperimentuoti.

Taigi, galima apibendrinti, jog Vytauto kūrybai yra būdinga turtinga spalvinė gama, ekspresyvi linija, kuri vienur banguoja, kitur liejasi iki polifoninio skambesio.

Jolanta Kadugytė

Taip pat skaitykite