Virginija Kochanskytė: „Siponių dvarvietė – tai nuostabus gamtos kampelis, kuriame buvome laukiami”

IMGP4968

 Vilija Čiapaitė

 Kitą dieną telefonu kalbėjome su aktore Virginija Kochanskyte. Ji tiesiog netvėrė savo kailyje, nes norėjo pasakyti, jog važiuodami į Siponių dvarą pirmą kartą, nežinojo, kur jis yra. Pamatę tvarkingai nupjautą žolę, supiltą piliakalnį, tolumoje susiraičiusį Nemuno kaspiną ir raudonų plytų pastatą, suvokė, kad tai nuostabus gamtos kampelis, kuriame buvo laukiami:

„Buvo numatyta, jog renginys vyks lauke, tačiau viskas vyko neprognozuotai. Vos tik susitikome su Andrium, jis sakė, kad jautė, jog panorėsime susiburti pastato viduje, dėl to jis pasistengė įstatyti duris, kad mums būtų jauku. Tokie žmonės, jauni politikai kaip Andrius, kuria žmogišką orų gyvenimą. Tokie žmonės neišvyksta iš Lietuvos, o padeda kurti Lietuvos ateitį…

Šį kartą Alinos Jaskūnienės dėka buvo surengtas renginys ne Birštono centre, o jo nuošalėje, kad paprastas žmogus būtų įvertintas, kad kultūrinis gyvenimas pasiektų ir atokesnius kraštus. Savijauta po šio renginio buvo nuostabi! Važiuodami namo mes džiaugėmės, kad viltis gyvena realybėje, kad jaunas politikas suvokia, jog tokie renginiai įkvepia gyvenimui vietos žmogų…

Džiaugiausi, kai moterys iš Jiezno pasakė, jog vyks į biblioteką ir skaitys G. Petkevičaitės-Bitės kūrybą, nes ji buvo primiršta, kad tokie renginiai išprovokuoja skaityti šios autorės knygas, kad imi geriau suvokti gyvenimo prasmę. Juk gyventi reikia taip, kaip sakė G. Petkevičaitė-Bitė: „Nesirūpink per daug migiu ir jovalu. Ne tam mes sau žmogaus vardą įsidėjome!“.

Po renginio dairiausi į pašalius ir džiaugiausi, kokia unikali ta mūsų Lietuvos gamta ir žmonės. Tik jų dėka mes turime ir kuriame ateitį, tik jų dėka turime istoriją, kurią būtina išsaugoti, kaip ir atminimą apie primirštas žymias asmenybes, kurias kaskart reikia paminėti.

 

Taip pat skaitykite

1 komentaras

Atsakyti A Atšaukti citavimą

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai rodomas. * Būtini įvesti laukeliai pažymėti