Vilnonės gėrybės. Seilė varvėjo – nieko burnon įsidėti negalėjo

Gelbėkit vaikus

IMGP5424

Vilija Čiapaitė

Vilna nuo pat akmens amžiaus iki šių dienų buvo ir yra vertinama kaip vienas geriausių natūralių audinių. Ji ne tik puikiai šildo, bet ir yra atspari dėvėjimuisi, glamžymuisi, turi savybių išstumti drėgmę. Daugelis džiūgauja mūvėdami vilnones kojines, pirštines. O kitų rūbų privalumai neįkainojami šaltomis žiemomis.

Keičiantis laikams, vilna kurį laiką buvo trupučiuką primiršta, tačiau žmonių fantazijos susigrąžino ją ne tik į namus, bet ir į technologijų, rankdarbių buveines. Vilna tapo mūsų gyvenimo dalimi. Jos savybės taip sudomino nemažą skaičių auksarankių, jog iš jos jie gali pagaminti ne tik pirties kepures, veltinukus, bet ir papuošalus bei kitokias grožybes.

Paroda „Vilnonės gėrybės”

IMGP5457

Prienų kultūros ir laisvalaikio centre į netradicinę parodą „Vilnonės gėrybės” pakvietė Marijampolės TAU Dailės technologijų fakulteto (vad. Dalia Vizbarienė) ir LAS Prienų r. fakulteto filialo rankdarbių būrelio (vad. Vilma Krasauskienė) darbštuolės moterys ir studentės. Vien tik parodos pavadinimas buvo intriguojantis, tad magėjo pasižvalgyti, pasidomėti, pasidžiaugti…

Pirmas įspūdis, jog ant stalų sudėliotos vynuogės, obuoliai, bananai, arbūzai, citrinos, kopūstai, žirniai, paprikos, baklažanai kvietė naujam šou – „Maisto gamyba”, tačiau atidžiai pažiūrėjus, nustebusių žvilgsnių vis gausėjo. Pagaliau kepti kiaušiniai, baravykai, kiti gi tarsi laukiantys būti sumušti plakiniui ir panaudoti kepti su čia pat pilvotu sūriu, nustebino ir sužavėjo.

Tolėliau tikrų tikriausi lašinukai, dešros, žuvis, svogūnėliai su laiškais. Uch, kaip magėjo paragauti, tačiau žinant, jog tai darbštuolių suvelti darbai – nugalėjo visus smaližiavimo troškimus.

Kaip ir dera, taip ir čia, daugelio dėmesį patraukė smaližių stalas, nukrautas tortais, sausainiukais, pyragėliais. Kaip sakoma, pažvelgus į šias gėrybes tikrai seilės varvėti pradėjo! Ir kaip nevarvės, kai pamatai tokius tikroviškus gardumynus!

Taigi pavarvinus seilę į maisto dirbiniais nukrautus stalus, buvo patraukta prie dailės kūrinių – paveikslų, veltų iš vilnos. Šie savo švelnumu ir šilumine energija vertė sustoti, pasigrožėti ir mintimis pasidžiaugti, pasididžiuoti, jog Lietuva turi tokias darbščias, kūrybingas moteris, kurios iš vilnos privėlė tokių grožybių, dvelkiančių švelnumu, šiluma ir namais.

Taip pat skaitykite

1 komentaras

Parašyti komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai rodomas. * Būtini įvesti laukeliai pažymėti