Balandžio 2-ąją Prienuose apsilankė Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų (KPPAR) generalinis direktorius dr. Vytautas Šileikis bei rūmų Tarybos prezidentas Benjaminas Žemaitis. Jie susitiko su UAB „Hidrosta“ vadovu Valdu Paulausku, KPPAR Tarybos nariu, čia atstovaujančiu Prienų kraštui, ir aptarė verslui kylančias problemas mūsų rajone.
Skaudžiausia – viešųjų pirkimų problema
Prekybos rūmai, kaip pasakojo jos vadovai, yra nevyriausybinė organizacija, verslo savivalda, burianti draugėn verslininkus, atstovaujanti jų interesams, teikianti reikalingas paslaugas. Lietuvoje yra penki Rūmai, kiekvienam jų priskirta po dvi apskritis. Dr. V. Šileikis pasakoja, jog Lietuvos verslo asociacijos prezidiumas Vilniuje palaiko nuolatinį ryšį su Vyriausybe ir Seimu, o įvairiose šalies vietose yra įsteigtos atstovybės, filialai. Tačiau, kaip sakė B. Žemaitis, blogai tai, kad daug kur nėra verslininkus vienijančių bendrijų, pavyzdžiui, Kėdainiuose, Raseiniuose, Kaišiadoryse, taip pat ir Prienuose.
Verslininkai, padedami Prekybos rūmų, dažnai susitinka su įvairių valstybinių institucijų vadovais, gali išsakyti savo rūpesčius, iškelti problemas. Viena jų, seniai žinoma ir nuolat eskaluojama, yra viešųjų pirkimų sritis, savo pastabas apie ją, anot V. Šileikio, verslo atstovai ne kartą išsakė Viešųjų pirkimų tarnybos vadovui Žydrūnui Plytnikui. Kaip teigė B. Žemaitis, tai nacionalinė problema, gerai žinoma ir aukščiausiuose valdžios sluoksniuose, tačiau jos spręsti neskubama dėl politinių sumetimų. V. Paulauskas, kurio vadovaujama įmonė nuolat susiduria su sunkumais, kylančiais dėl viešųjų pirkimų įstatymo trūkumų, teigia, jog permainos ir radikalūs sprendimai jau reikalingi neatidėliotinai, nes dėl to nukenčia ne tik sąžiningai dirbantys ir konkuruojantys verslininkai, bet ir prastai atliktais darbais besipiktinanti visuomenė.
Trūksta vienybės ir palaikymo
Aptardami Prienų rajono situaciją, svečiai pastebėjo, jog, jų manymu, vietos verslo atstovai sunkiai randa bendrą kalbą su rajono valdžia. Tam pritarė ir V. Paulauskas, jau bandęs suburti verslininkus į bendriją, kad jų balsai būtų išgirsti ir išklausyti, kad daugiau būtų atsižvelgiama į rajono verslo interesus. Verslo visuomenė Prienų rajone, anot V. Paulausko, nėra vieninga daugiausiai dėl netinkamų rajono valdžios veiksmų – užsidarymo savame rate, skaidymo politikos, nenoro bendrauti. Ir pati aplinka, jo teigimu, verslui rajone nėra palanki, todėl nemažai įmonių savo buvimo vietas yra užregistravusios kitose savivaldybėse, kur ir eina jų mokami mokesčiai. O rajonas turi tikrai didelį potencialą, tai, kaip teigia V. Paulauskas, tokios stiprios ir perspektyvios įmonės, kaip „Visuomenės harmonizavimo parkas“, „Doleta“, „Lietuviškasis midus“ ar „Sportinė aviacija“, didieji ūkiai ir kt. Tai – rajono turtas ir ateitis, bet kol kas visiškai neišnaudojami, mano V. Paulauskas, nes nėra aiškios krašto vystymosi perspektyvos, bendro sutarimo, kur link ir kokiais būdais bus einama ilgus metus.
Reikalinga ateities vizija
Dr. V. Šileikio manymu, labai puiku, kai Savivaldybė turi aiškią vystymosi viziją, aiškius strateginius tikslus ir tam pajungia visuomenę – verslininkus, intelektualus, akademinius sluoksnius, sporto, kultūros atstovus. Tokia darna yra daugelio miestų ir miestelių sėkmės priežastis. Kaip teigia B. Žemaitis, reikia siekti bendros nuomonės, kad būtų nubrėžtas tolesnis savivaldybės vystymosi kelias, o tam būtina išsami galimybių studija, turi būti sukviestas verslo forumas, diskutuojama, koreguojami planai. Verslui, anot dr. V. Šileikio, reikia tvarumo, perspektyvos, tuomet atsirastų ir darbo vietų, žmonės galėtų matyti savo ateitį, modeliuoti gyvenimus, plėtros planus. Pavyzdžiu Prienų rajonui šiuo atveju V. Paulauskas laiko Birštono savivaldybę, kur skiriamas itin didelis dėmesys vietos žmonių gerovei, yra nustatyta aiški krašto vystymosi strategija, o vietos verslas skatinamas ir remiamas.
Delsti jau nevalia
B. Žemaitis pataria prieniečiams gerai apgalvoti savo galimybes ir ieškoti srities, kur jie galėtų įsitvirtinti. Anot jo, jeigu nėra perspektyvų patiems tapti turistų traukos centru, reikėtų pagalvoti apie šalia esančių patrauklių vietų Birštone ar Kaune aptarnavimą, kad turistai, atvykę į Pociūnus ar kurortą, reikalingas paslaugas gautų Prienuose: apgyvendinimą, maisto produktus, vietos gamintojų, ūkininkų, amatininkų produkciją, aptarnavimą. Galima būtų ieškoti ir kitos ekonominės krypties: steigti elektronikos gaminių, siuvimo, metalo apdirbimo įmones, kad atsirastų investuotojų, darbo vietų žmonėms. Tačiau visų pirma, tiek svečių, tiek V. Paulausko tvirtu įsitikinimu, būtina surengti rajono valdžios ir vietos verslo atstovų susitikimą, kuriame būtų rasti bendri sprendimai, nubrėžtos gairės ateičiai, o verslininkai susiburtų į jų interesus atstovaujančią bendriją. Ši užduotis – pačiam artimiausiam metui, nes delsti ir laukti palankių vėjų jau nebegalima.
Simas Jasiūnas
