Vidmantas Venclovas
Jau 55 metus dvasiniu keliu einantis Kazimieras Skučas visą gyvenimą puoselėjo meilę žirgams ir rimoriaus amatui.
Ši klebono gyvenimo aistra tapo pagrindu 2006 metais įkurti Veiverių bažnyčiai priklausančiame kluone Rimorystės muziejų. Įvairių balnų, karietų, bričkų, kamanų, arklio padargų, pakinktų ir jiems gaminti įrankių muziejus – vienintelis toks šalyje, o klebonas Kazimieras Skučas – vienas iš paskutinių šalyje pakinktų meistras-rimorius.
Dar kuriant muziejų kluonas jau buvo šiek tiek „pavargęs“, todėl 2020 m. liepos 26 d. naujais rūbais padabintas muziejaus pastatas tapo reikšmingu įvykiu ne tik Veiveriuose, Prienų rajone, bet ir visoje Lietuvoje.
Naujojo pastato atidarymas ir pašventinimas tapo tradicinių Veiverių bažnyčios atlaidų epogėjumi.
Susirinkę į atlaidus žmonės iškart po šventų Mišių patraukė prie už šventoriaus stovinčio gražaus kūrinio, ant kurio durų ryškiai matosi jo įkvėpėjo Kazimiero Skučo inicialai – K. S. Pašventinimo šventė prasidėjo savotišku arklių, traukiančių senovines karietas, paradu ir šventės kaltininkų atvykimu.
O jų būta nemažai! Tai kunigas, rimorius Kazimieras Skučas, Veiverių parapijos klebonas Kęstutis Vosylius, pastato fundatorė Milda Skučaitė-Napjus, architektė Jūratė Mildažienė. Ir, aišku, Veiverių parapijos žmonės ir svečiai.
Į pastato šventinimo ceremoniją atvyko Prienų rajono valdžia su meru Alvydu Vaicekausku priešakyje, taip pat apsilankė nemažai kandidatų, kurie bandys laimę patekti į Seimą rudenį vyksiančiuose rinkimuose.
Bet pirmiausiai į muziejų buvo įstumta senovinė karieta, o kunigas K. Vosylius pašventino pastatą. Padėkoti už šią nuostabią dovaną idėjos autoriui, pastato fundatoriui, architektui ir Veiverių parapijos klebonui panoro ne vienas politikas ir visuomenės atstovas. Dovanų įteikimo maratoną pradėjo Prienų rajono savivaldybės meras A. Vaicekauskas su savo komanda, žodį tarė žemės ūkio ministro, Seimo nario Andriaus Palionio padėjėja Valė Petkevičienė, Seimo narys A. Kupčinskas, Veiverių seniūnas Vaclovas Ramanauskas. Pijus Brazauskas sukūrė ir padovanojo originalų kalendorių, Cezaras Pacevičius – palinkėjimų knygą, o ūkininkai atvežė visą dėžę dovanų, kurios papildys muziejaus eksponatų įvairovę.
Nebuvo pamirštos ir Onutės, kurios gavo gėlių ir medaus.
Buvo pasakyta daug gražių žodžių ir palinkėjimų. Visi spinduliavo teigiama energija ir džiaugsmu dėl savo krašto ir jo žmonių. Veiveriai visada turėjo ką parodyti ir ką papasakoti. Tai aktyvių ir tradicijas puoselėjančių žmonių kraštas, kurio gyventojai kartu kuria ir šalies istoriją. Ir apie tai aiškiai savo laiške Rimorystės muziejaus sumanytojui ir naujojo pastato statytojams parašė šalies Prezidentas Gitanas Nausėda, padėkojęs „už prasmingą ir vertingą veiklą“.
Ir nors Rimorystės muziejus pašventinimo organizatoriai kvietė visus, prisidėjusius prie naujojo pastato atsiradimo, kartu nusifotografuoti, dauguma veiveriškių panoro likti „už kadro“, lyg sakydami, jog geri darbai daromi tyliai.
Šventė baigėsi, bet naujais rūbais padabintas Rimorystės muziejaus pastatas, be jokios abejonės, taps dar vienu Veiverių krašto traukos centru. Tikiu, kad šio krašto gyventojai dar nustebins ne vienu reikšmingu projektu. Atėjo laikas parašyti ir išleisti knygą apie Veiverių krašto istoriją, nes čia gyvenantys žmonės to verti.
