Užmiršti istorijos puslapiai. Dvi benzino degalinės Jiezne tarpukaryje, 1929-1939 m.

468×60

Amerikos zibalo bendr. pareiskimas BENZINO DEGALINES PROJEKTAS I DISLOKACIJA I Zibalo degalines dislokacija II

XX a. trečiojo dešimtmečio pabaiga – ketvirtojo dešimtmečio pradžia pasižymėjo sparčia Lietuvos automobilizacija. Keleivinis transportas, prasidėjęs dar 1919 metais, išaugo. 1927 metais įvairiais maršrutais keleivius aptarnavo 124 autobusai,1932 m. – jau 260. Per mūsų kraštą ėjo populiarūs keleivinių autobusų maršrutai: Alytus-Kaunas per Jiezną, Alytus-Kaunas per Prienus, Vėžionis, Varėna-Alytus-Kaunas, Alytus-Marijampolė ir daugelis kitų. Ypač turtingesnėje krašto dalyje – Prienuose ir apylinkėse – atsirado nemažai privačių savininkų, kurie iki 1933 m. (buvo įvestas ribotas reisų kiekis – V. K.) siūlė savo paslaugas keleiviams.

Savo turimu automobilių kiekiu prieniečiai išsiskyrė visoje Marijampolės apskrityje. 1925-1940 metais savo automobilį ir prekybos automobilį turėjo Prienų „Goldberg“ alaus daryklos savininkas Benjaminas Šakovas, keturis krovininius automobilius, du keleivinio transporto autobusus kartu su Benjaminu Preisu turėjo Dovydas Bagrianskis, gyvenęs Prienuose, Kauno g. 8. Atskirą keleivinio transporto autobusą turėjo pats B. Preisas, gyvenęs Prienuose, Nepriklausomybės g. 44. Lengvąjį automobilį turėjo teisėjas  prienietis Juozas Vilkutaitis, gyvenęs Nepriklausomybės g. 8. Krovininį ir keleivinio transporto autobusus turėjo Jozefas Cveigas, gyvenęs Prienuose, Nepriklausomybės g. 30. Du keleivinius autobusus turėjo prienietis Jonas Petravičius, gyvenęs Nemuno g. 9. Krovininį autobusą naudojo prienietis Maksas Merkauskas, gyvenęs Nepriklausomybės g. 48. Lengvuoju automobiliu važinėjo prienietis Antanas Petraitis. Balbieriškietis Zivas Giršas, gyvenęs miestelyje, Kauno g. 77, turėjo keleivinį ir transporto autobusus. Balbieriškietis Ickus Vartovskis dirbo keleiviniu autobusu. Šilavote lengvuoju automobiliu važinėjo Jurgis Bylaitis. Išlaužo dvare prekinį autobusą turėjo Emilius Zygaudas.

Sparti automobilizacija skatino ir greitą degalinių kūrimąsi. 1929 m. Jiezne ir Prienuose buvo pastatytos pirmosios benzino degalinės. Prienuose benziną degalinei tiekė „SSSR-Neftj“ kompanija, Jiezne vieną benzino degalinę valdė anglai, kitą – amerikiečiai (LCVA, f.1361, ap.1, b.135, l.69). Apie Prienų degalinę rašysime šiek tiek vėliau.

The Shell Company of Lithuania LTD, London – Jiezne

1929 m. gegužės 22 d. kompanijos, turėjusios savo būstinę Kaune, atstovai kreipėsi su prašymu į Prekybos departamentą, per Alytaus apskrities atstatymo komisiją: „Šiuo turime garbės prašyti leisti mums įrengti benzino automatą su požeminiu tanku talpumo 5000 litrų Jiezne nurodytoje pridėtame prie šios situacijos plane vietoje – su tikra pagarba I. S. Sehmas“ (LCVA, f.388, AP.2a, b.1219, p.5). Požeminis benzinui laikyti tankas ir automatas „Shell“ buvo įrengti pagal šį aprašymą: „Požeminis benzinui laikyti tankas turi įtalpas mažiau nei 10000 litrų, yra sukniedintas iš geležies lapų ir išmėgintas 5 atmosferų slėgiu per 20 min, viduryje fernicuotas. Tankas randasi žemėje ir jo kupolas yra per vieną metrą nuo paviršiaus, aplink kupolą įrengta betoninė šachta, kuri yra apsaugota 2 dangčiais. Kuris vidurinis – užrakinamas.

Tankas nerūdija, nes yra apsaugotas tinkamu perklotu – mirkytu džutu ir asfaltu. Įrengimas turi tinkamą sujungimą su žeme per kabelį 50 kvadratinių milimetrų. Visi vamzdžiai, jungiantieji su tanku yra apsaugoti nuo liepsnos įsiveržimo metaliniais sieteliais, einant Davy principu – siurblys „Shell“ veikia persisotinimo būdu“ (Ten pat, p.4).

Benzinas iš Jungtinės Karalystės buvo atplukdomas tanklaiviu į Klaipėdą, o benzonvežiu pasiekdavo Jiezną. 1929-1934 m. vienas litras benzino kainavo 70-80 centų. Tai trečdaliu brangiau negu Estijoje ir Latvijoje. Priminkime, kad prestižą turinčiame Prienų turguje 1929 m. jautienos kilogramas kainavo – 2 litus, kilogramas avienos – 1,80 lt, kiauliena – 3 lt, dešimtis kiaušinių – 1,80 lt, rūkyta dešra – 4 lt, rūkyti lašiniai – 6 lt. Valstybinėje „Lietūkio“ parduotuvėje galima buvo nusipirkti rūkyto kumpio kilogramą už 2,3 lt, kiaulienos – už 1,65 lt, cukraus už 1 lt, grietinės – už 1,35 lt (LCVA, f.1361, ap.1, b.1109, l.169).

Nuo 1936 m. siekiant paremti Lietuvos ūkininkus į benziną buvo įmaišoma 25 % etilo spirito, gaminto iš vietinių bulvių ar javų (http://manokarjera.cv.lt/Default4.aspx?ArticleId=ce51e1d0-c1e4-483f-9943-9e27b51f6d26).

Degalinė buvo skirta pravažiuojančiam pro Jiezną keleiviniam transportui, automobiliams. Vietinių vairuotojų buvo tik keletas. Jų pavardes artimiausiu laiku paskelbsime.

1939 m. rugsėjį prasidėjus Antrajam pasauliniam karui Lietuvą ištiko naftos krizė. Naciai, 1939 m. okupavę Klaipėdą ir Klaipėdos kraštą, atplukdomai naftai įvedė 10 kartų didesnius mokesčius negu iki tol buvo. Anglai atsisakinėjo naftą tiekti, baimindamiesi, kad ji pateks į nacių rankas, be to, jos pristatymas tapo nesaugus. Benzino kainos padidėjo dvigubai. Tai privedė iki degalinės, veikusios ištisą dešimtmetį, uždarymo 1939 m. pabaigoje.

Amerikos žibalo prekybos bendrovė S.A.A

Tai panašios technologijos, kainų ir istorinio likimo degalinė, buvusi miestelio centre, prie Rinkos aikštės ir gydytojo Gutmano Percikovičiaus namo. Šios kompanijos tiekiamą žibalą buvo galima įsigyti „Lietūkio“ parduotuvėje. 1 litras žibalo kainavo 50 ct. Pirkdavę benziną degalinėje, galėdavo šiek tiek pigiau įsigyti žibalo. Dvi buvusios degalinės sukūrė konkurencijos modelį, kurį laiką neleidusį kelti kainų. Kartu tai įdomi, buvusi užmiršta mūsų krašto ekonomikos ir istorijos detalė.

 

Istorikas Vytautas Kuzmickas

Taip pat skaitykite

Parašyti komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai rodomas. * Būtini įvesti laukeliai pažymėti