Už savo ataskaitą balsavusi Birštono merė – naujas posūkis politinės kultūros labirintuose?

nijolė

Vacys Staknys
kvitrina.com

Birštono savivaldybės Taryboje pradeda pūsti nauji vėjai. Viename posėdyje Tarybos nariai balsuoja už savo nenusišalinimą, kitame – merė Nijolė Dirginčienė balsuoja už savo pateiktą ataskaitą. Tiesa, savivaldybės vadovė tokį savo sprendimą grindė tuo, kad jos ataskaita – tai kartu ir visos Savivaldybės tarybos ataskaita. Įdomus pagrindimas, nors ir keistokas.

Jei galima teigti, jog savivaldybės administracijos direktorius pristato Savivaldybės administracijos veiklos ataskaitą, tai mero ataskaita turėtų atspindėti politinius sprendimų priėmimo aspektus, o ne administracijos nuveiktų darbų konstatavimą.

Merės Nijolės Dirginčienės, kaip ir kitų savivaldybių merų, ataskaita tai daugiau nuveiktų darbų savivaldybėje sąrašas, o ne jos ir valdančiosios koalicijos veiklos analizė.  Kodėl tik valdančiosios koalicijos? Labai paprasta, nes pati merė ne vieną kartą yra pabrėžusi, jog opozicija daugiau politikuoja, o ne teikia konstruktyvius pasiūlymus. Tiesa, su tokiu vertinimu Birštono savivaldybės Tarybos opozicijoje esantys nariai nesutinka ir primena, jog dažnai valdantieji jų pasiūlymus pristato kaip savo, kaskart surasdami kitą pretekstą savo tiesos pagrindimui.

Primename, jog prieš vertindami mero ataskaitą, Tarybos nariai išklausė savivaldybės administracijos direktoriaus ataskaitą. Jovitos Tirvienės ataskaitai pritarė visi posėdyje dalyvavę Tarybos nariai.

Merės Nijolės Dirginčienės ataskaitoje buvo akcentuojami jau vykstantys projektai ir būsimi. Tiesa, vienu metu vykstantys projektai, be jokios abejonės, sudaro nepatogumų vietos gyventojams ir sudarytų svečiams, bet gelbsti karantinas ir judėjimo ribojimai. Merės teigimu, jai peizažai su kranais atrodo gražiai, nes po to, kai jie dingsta, atsiveria nauji gražūs pastatai ir sutvarkyta aplinka.

Kai pristatomos ataskaitos, visada įdomiausia ta dalis, kurioje atsakoma į konkrečius klausimus. Taip buvo ir šį kartą.

IMG_4373 copy

Tarybos nariui Helmanui Lik pasiteiravus apie pažadus Jaunimo gatvės rekonstrukciją užbaigti iki praeitų metų pabaigos ir miestą, kuris panašus į statybų aikštelę, o ne turistų pamėgtą kurortą, merė Nijolė Dirginčienė pastebėjo, jog toks klausimas ne jai, o Savivaldybės administracijai ir jos vadovei. Tiesa, vėliau pridūrusi, jog viską žino ir pati ir galės atsakyti. Jos teigimu, Jaunimo gatvės rekonstrukcijos užbaigimui trūksta apie 1,0 mln. eurų ir tikimasi, jog ši suma bus gauta iš Ekonomikos gaivinimo fondo arba kito finansavimo šaltinio. Savivaldybės vadovė pasakė, jog negali pažadėti, kada baigsis kasinėjimo ir remonto darbai, bet patikino, jog viskas vyksta tam, kad kurortas taptų patrauklesnis ir žalesnis. Jos teigimu, vizijos įgyvendinimo darbai veja vienas kitą ir dinamiškam veiksmui nėra pabaigos.

IMG_4383 copy

Tarybos narė Valė Petkevičienė merės ataskaitą pavadino gražiai pateiktu su Savivaldybės administracija persipynusiu veikalu ir priminė, jog merė žadėjo būti objektyvi visiems Tarybos nariams. Deja, anot Tarybos narės, objektyvumu nekvepia, nes ne vienas opozicijos paruoštas sprendimo projektas nebuvo priimtas. Turbūt todėl, pasak V. Petkevičienės, opozicijos aktyvumą savivaldybės vadovė viešumoje vadina politikavimu. Kaip pavyzdys buvo pateiktas dar 2019 m. paruoštas sprendimo projektas dėl tiesioginių Tarybos posėdžių vaizdo transliacijų organizavimo, bet tada jis buvo pripažintas pertekliniu, o praeitais metais buvo sėkmingai realizuotas, bet sprendimas buvo pateiktas koalicijos.

Merė Nijolė Dirginčienė patvirtino, jog toks pasiūlymas buvo, bet tada nebuvo finansavimo galimybių, o dabar šį procesą paspartino karantinas ir priverstinis nuotolinis darbas. Tiesa, nelabai suprantama, ką bendro turi nuotolinis darbas ir vaizdo transliacijos iš posėdžio salės.

Savivaldybės vadovė pasipiktino, jog jos pastangos su opozicija bendrauti atvira širdimi virsta kritikos lavina.

Atsakydama į Tarybos narės Jurgitos Šeržentienės pastebėjimą, kad merė visada konstatuoja, jog užsiimti verslu – ne savivaldybės funkcija, o dabar vėl kalbama apie slaugos ir daugiafunkcio sporto centro būsimas sporto ir sveikatinimo paslaugas, N. Dirginčienė atsakė, jog tai tikrai savivaldybės funkcijos ir jos, pirmiausiai, sukurs darbo vietas, antra, sudarys galimybes suteikti papildomas paslaugas.

Merės teigimu, ji nesiruošia prisiimti atsakomybės ir už daugiabučių namų renovacijos procese iškilusias problemas. 

Tarybos narė Birutė Vokietaitienė atkreipė dėmesį į sunkiai dirbančią merę, pažėrė ne vieną komplimentą ir paprašė pasidalinti ateities planais. N. Dirginčienė paatviravo, jog mato Birštoną be apleistų pastatų, su gražiais verslo objektais, sukurtomis darbo vietomis, sutvarkytomis, o ne duobėtomis gatvėmis. Vienu žodžiu, mato kurortą išpuoselėtą ir gražų.

Tarybos nariai Juozas Aleksandravičius, Daina Zdanevičienė ir Darius Šeškevičius atkreipė dėmesį į tą pačią merės bendravimo su opozicija problemą, tik šiek tiek skirtingais kampais. Bet N. Dirginčienė nusistebėjo priekaištais dėl sprendimų atmetimo, demokratijos nebuvimo ir nesiskaitymo su opozicija ir pridūrė, jog pasigenda iš opozicijos tolerantiškumo ir geranoriškumo, vien tik kaltinimai ir puolimas.

Merės tvirtu įsitikinimu, taip jau sutvarkyta, jog valdančioji koalicija tam ir yra valdančioji, kad kurtų vizijas ir spręstų, o opozicija yra opozicija. Taip, anot N. Dirginčienės, yra ir Seime.

Matyt todėl,  savivaldybės vadovė nutarė patvirtinti savo „balsu“ savo ataskaitą, kad opozicijai neatrodytų, jog valdančioji koalicija nėra vieninga.

Taip pat skaitykite

1 komentaras

  1. Rimvidas Skorupskis

    „…merė Nijolė Dirginčienė balsuoja už savo pateiktą ataskaitą“!..

    Net akis teko pasitrinti… Negirdėta/neregėta, iki kur sugebėta nusiridenti… 🙂
    Ar ataskaita nieko verta, ar nusispjauta į sąžiningumą, skaidrumą, viešumą, padorumą, pavyzdingumą, nesavanaudiškumą, nešališkumą?

    Jei taip – opozocija turi įrankį „indulgencijai“, tik ar užteks ryžto?:

    LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS POLITIKŲ ELGESIO KODEKSAS
    Valstybės politikas viešajame gyvenime vadovaujasi šiais elgesio principais:
    1) pagarba žmogui ir valstybei – laikosi žmogaus teisių ir laisvių ir jas užtikrina, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija ir teise, didina pasitikėjimą valstybe ir jos institucijomis;
    2) teisingumas – vienodai tarnauja visiems žmonėms nepaisydamas jų tautybės, rasės, lyties, kalbos, kilmės, socialinės padėties, išsilavinimo, religinių įsitikinimų, politinių pažiūrų, amžiaus ar kitų skirtumų;
    3) sąžiningumas – pareigas eina sąžiningai ir laikosi aukščiausių elgesio standartų, vengia situacijų, galinčių paveikti sprendimų, kurie sukeltų visuomenėje abejonę, priėmimą;
    4) skaidrumas ir viešumas – nekelia abejonių dėl sąžiningumo priimdamas sprendimus, taip pat pateikia visuomenei savo elgesio ir sprendimų motyvus, visada laikosi atvirumo ir viešumo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, ribojančius informacijos atskleidimą, deklaruoja savo privačius interesus;
    5) padorumas – elgiasi deramai pagal einamas pareigas, vengia situacijų, kai politiko elgesys kenktų jo ar institucijos, kurioje jis eina pareigas, reputacijai ir autoritetui, vengia nesąžiningų pranašumo siekimo būdų, gautą oficialią informaciją naudoja tik pareigoms atlikti ir nesipelno iš jos;
    6) pavyzdingumas – deramai elgiasi visuomenėje, laikosi visuotinai pripažįstamų dorovės, moralės ir etikos normų;
    7) nesavanaudiškumas – tarnauja valstybei ir visuomenės interesams, vengia tariamų ar tikrų viešųjų ir privačių interesų konfliktų, jiems iškilus, imasi visų reikiamų priemonių, kad jie būtų išspręsti greitai ir atitiktų visuomenės interesus, nenaudoja savo pareigų ar padėties siekdamas daryti įtaką kito asmens sprendimui, kuris galėtų būtų naudingas politikui ar jo artimam asmeniui;
    8) nešališkumas – neturi sutartinių ar kitų santykių, kurie galėtų kliudyti atlikti valstybės politiko pareigas ir varžytų jo apsisprendimo laisvę priimant sprendimus, taip pat yra objektyvus priimdamas sprendimus ir vengia išankstinio nusistatymo;
    9) atsakomybė – atsako už savo elgesį viešajame gyvenime, priimamus sprendimus ir atsiskaito už juos visuomenei.
    ….
    7 straipsnis. Valstybės politikų elgesio tyrimas
    1. Valstybės politiko elgesio tyrimas Komisijoje gali būti pradėtas, kai yra bent vienas iš šių pagrindų:
    1) fizinio ar juridinio asmens skundas, kreipimasis ar pranešimas (toliau – skundas) apie valstybės politiko galimai padarytą šiame kodekse nustatytų valstybės politikų elgesio principų, nuostatų ar institucijos, kurioje politikas eina pareigas, veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose valstybės politikui nustatytų reikalavimų pažeidimą (toliau – pažeidimas);
    2) visuomenės informavimo priemonėse paskelbta pagrįsta informacija apie valstybės politiko galimai padarytą pažeidimą.
    2. Valstybės politiko elgesio tyrimas pradedamas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodyto pagrindo atsiradimo. Komisija tiria galimus pažeidimus, jeigu nuo jų padarymo praėjo ne daugiau kaip 1 metai. Anoniminiai skundai nenagrinėjami. Komisijos atliekamas pažeidimo tyrimas turi būti baigtas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tyrimo pradžios. Į šį terminą neįskaičiuojamas politiko laikinojo nedarbingumo, atostogų laikas ir laikas, kai politikas yra išvykęs į tarnybinę komandiruotę. Prireikus Komisija gali, bet ne ilgiau kaip dviem mėnesiams pratęsti šioje straipsnio dalyje nustatytą tyrimo terminą.