• prienuspauda

     

     

     

     

Tylioji mokyklų reforma?

Į Klebiškio pagrindinėje mokykloje vykusį renginį atėjusi jauna mama Jurgita Tamošiūnienė pasakojo buvusi itin nemaloniai apstulbinta žinios, jog šie metai mokytis jos sūnui šioje ugdymo įstaigoje gali būti paskutiniai – sklando gandai, jog nuo rugsėjo mokyklą ruošiamasi visiškai uždaryti. Moteris niekaip negalėjo atsistebėti keistai paslaptingu rajono valdžios atstovų elgesiu, nes apie tokius drastiškus planus niekur – nei spaudoje, nei internete – nebuvę skelbta, tarsi reformą būtų ruošiamasi vykdyti slapčia nuo tėvų. Juk iki šiol tebuvo žinoma, jog nuo 2014-ųjų Klebiškio pagrindinė mokykla turėtų tapti Šilavoto pagrindinės mokyklos pradinio ugdymo skyriumi, o naujieji skubūs ir niekuo nepagrįsti pertvarkos planai tėvams nėra žinomi.  Jurgitai pritarė ir pirmoko mama Sigita Barševskienė, kuri pasakojo neseniai su šeima atsikėlusi gyventi į Klebiškį vien dėl to, jog čia esančios labai geros sąlygos gyventi ir mokytis vaikams. Moterys klausė – kas vyksta, kuo nusikalto gerai dirbanti mokykla?
Tik keli minusai
Nemalonios naujienos nustebino ir Klebiškio pagrindinės mokyklos pedagogus. Kaip sakė direktorius Jonas Kirkliauskas, mokinių skaičius mokykloje pakankamas, jungtinių klasių nėra ir neturėtų būti artimiausioje ateityje, iki šiol nebūta ir jokių skolų, netgi atvirškčiai: pernai buvo sutaupyta ir grąžinta į savivaldybės biudžetą daugiau kaip 35 tūkst. litų, užpernai – apie 29 tūkst. Litų. Mokyklos pastatas atnaujintas, klasėse šilta ir jauku, už projektų lėšas supirkti baldai, įrengti tualetai, o sunkiai besiverčiančių šeimų vaikai yra remiami užsienio fondų. Ko gero, reta kuri rajono mokykla turi higienos pasą, leidimą vykdyti veiklą, o klebiškiečiams jis galios dar iki 2014 metų. Direktoriaus manymu, vienintelis įstaigos minusas galėtų būti tai, jog iš 104 mokinių 63 vaikai yra pavežami į mokyklą, o kadangi keliolika jų gyvena kitų seniūnijų teritorijose, tai ir galėtų nepatikti rajono valdžiai. Tačiau kaip rodo maršrutai, vaikai į mokyklą atvežami iš artimiausių mokyklai vietovių, iš kurių į kitą mokyklą jiems būtų dar didesnis atstumas: iš Juodbūdžio atvažiuoja dviejų šeimų vaikai, iki Klebiškio jiems šiek tiek daugiau nei 12 kilometrų, iki Veiverių – apie 19; Čiudiškių kaimas yra 5 kilometrų atstumu nuo Klebiškio, o nuo Išlaužo – 12,5 kilometrų ir t.t. Dar mokykla neturi sporto salės, tačiau kūno kultūros pamokos vedamos stadione bei gimnastikos salėje, o mokyklos sportininkai yra nuolatiniai rajoninių varžybų dalyviai bei prizininkai, gimnastai gynė rajono garbę net ir apskrities etape. Tad sąlygos ugdymui yra tikrai geros, mokyklos nauda ir reikalingumas bendruomenei akivaizdus, bet, panašu, jog to kažkodėl nepakanka. Tą Klebiškio pedagogai ir mokinių tėvai suprato iš sausio 12-ąją mokykloje apsilankiusių rajono valdžios atstovų.
Taupymas vaikų sąskaita?
Deja, nieko naujo ar paguodžiančio mokyklos bendruomenei negalėjo pasakyti čia apsilankęs administracijos direktorius Algis Marcinkevičius ir jo pavaduotojas Kęstutis Palionis, Švietimo skyriaus vedėjas Rimvydas Zailskas ir vyriausioji specialistė Renata Pavlavičienė, Finansų skyriaus vyriausioji specialistė Virginija Mikėnienė. Jie pranešė, jog bus siūloma Klebiškio pagrindinę mokyklą nuo rugsėjo pirmosios palikti Šilavoto pagrindinės mokyklos pradinio ugdymo skyriumi, nors tuo atveju išlaidos nedaug sumažėtų, todėl geriausias variantas būtų mokyklos uždarymas. Pagrindiniai mokyklų tinklo reformos poreikio argumentai – mokinių stygius ir sumažėjęs finansavimas. Pastaroji priežastis labai papiktino susitikime dalyvavusius mokinių tėvus, kurie teiravosi, kokių taupymo priemonių ėmėsi savivaldybė, kad sumažintų savo išlaidas, kiek atleido darbuotojų, nes susidaro įspūdis, jog labiausiai puolama taupyti kaimo vaikų sąskaita. Daugiavaikes mamas labai įžeidė K. Palionio pastaba, jog dėl šios situacijos kalta demografinė padėtis, esą tik tvarkingos šeimos turi po 1-2 vaikus, o daugiau jų gimdo asocialios.  Tokios „asocialios“ šeimos tėvas panoro sužinoti, kodėl savivaldybė, būdama tarpine grandimi tarp gyventojų ir Švietimo ir mokslo ministerijos, neatlieka jai priskirtų funkcijų – nesprendžia problemų, o tik jas atitolina, viską „nurašydama“ į pinigų stygių, neįstengia pritraukti lėšų, sukurti naujų darbo vietų. Pasak vyriškio ir jo žmonos, tolimesnis keturis vaikus auginančios šeimos kelias yra emigracija, nes likti genocido priemonėmis naikinamame krašte nebėra prasmės. Politikai, pasak jų, besistengiantys pakliūti į norimus postus, liūliuoja žmones skambiais pažadais, o paskui tik pasityčioja, atimdami galimybę jų vaikams mokytis saugioje ir gerai savo darbą atliekančioje mokykloje.
Susitikime dalyvavusius mokinių tėvus domino ir pastato ateitis, uždarius įstaigą. Anot jų, nors ir buvo ne kartą žadėta, nei vienoje uždarytoje rajono mokykloje taip ir nebuvo įsteigtas nei vienas dienos centras, pastatai parduoti arba nuniokoti, o viename jų, buvusioje Alšininkų mokykloje,  auginami sliekai. Tačiau kad ir kokiais klausimais bei atsakymais pasikeitė abi diskusijos dalyvės, galutinis susitikimo tikslas buvo paaiškintas administracijos direktoriaus – bendruomenė supažindinta su mokyklų tinklo pertvarkos planais, o dabar turėtų su jais arba sutikti, arba kreiptis pagalbos į švietimo ministrą. Kaip sakė Klebiškio kaimo bendruomenės pirmininkė Snieguolė Arlauskienė, bus skubama rinkti mokyklos išlikimu suinteresuotų žmonių parašus ir siųsti prašymą į ministeriją, tačiau ar iki lemtingos sausio 26-osios bus spėta gauti atsakymą – nežinia.
Ką gi, startas dar vienam mokyklų griovimo vajui bus duotas visai netrukus.

Taip pat skaitykite

16 komentarai

  1. Mama

    Visa straipsnyje pateikta informacija yra teisinga. Mokiniai ir jų tėveliai turi teisę pasirinkti mokyklą ir tik reikia džiaugtis, kad Klebiškio pagrindinę mokyklą lanko ne tik Klebiškio, bet ir jo apylinkių vaikai. Iš Prienų neatvežama nei vieno mokinio, o iš Jiestrakio atvežami tik 5, nes jiems patogiau lankyti šią mokyklą. Mokinių mokyklai užteko nuo 1940-ųjų, mokykla niekada neturėjo skolų. Kuo ketinama paversti jaukias ir šiltas, užsienio rėmėjų pinigais renovuotas patalpas, šį kaimo kultūros židinį, kuriame kasmet susirenka prieš daugelį metų mokyklą baigę mokiniai, į renginius skuba tėvai. Įdomu, kur iššvaistė Prienų savivaldybė pinigus, kad savo biudžeto skyles nori užlopyti labiausiai pažeidžiamos visuomenės dalies- vaikų- sąskaita. Turbūt projekto rengėjai neturi vaikų, jiems nerūpi vaiko jausmai, saugumas, tėvų nuomonė. Tai emigracijos į užsienį skatinimo politika. K. Palioniui patarčiau dar kartą atvykti ir atsiprašyti daugiavaikių mamų, nes jos turi ausis ir tikrai nenusipelnė būti įžeidinėjamos ir vadinamos ,,asocialiomis“.

    Atsakyti
  2. K.Palionis

    Gaila, kad mintis parašyta atvirkščiai: gaila, kad pasturinčios šėimos apsiriboja vienu ar dviem vaikais. Gerbiu daugiavaikes tvarkingas šeimas. Gaila, kad kartais gimdomi vaikai dėl didesnių pašalpų… Visko yra, bet tautos mažėjimas jai pragaištingas.

    Atsakyti
  3. JIS

    CITATA: „Tačiau kaip rodo maršrutai, vaikai į mokyklą atvežami iš artimiausių mokyklai vietovių, iš kurių į kitą mokyklą jiems būtų dar didesnis atstumas: iš Juodbūdžio atvažiuoja dviejų šeimų vaikai, iki Klebiškio jiems šiek tiek daugiau nei 12 kilometrų, iki Veiverių – apie 19; Čiudiškių kaimas yra 5 kilometrų atstumu nuo Klebiškio, o nuo Išlaužo – 12,5 kilometrų ir t.t.“ .Noriu truputį pataisyti šią informaciją Direktoriaus atmintis „sušlubavusi“: o kiek vaikų vežama iš Jiestrakio? O iš Prienų ? Ko gero iš artimiausių mokyklai vietovių ne kas ir liktų…

    Atsakyti

Atsakyti K.Palionis Atšaukti citavimą

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai rodomas. * Būtini įvesti laukeliai pažymėti