Tūkstantmečio vaiką užaugino Skriaudžiai

Tyli ir kukli skriaudiškė Eglė Liagaitė tapo Prienų rajoną ir gimtinę šalyje išgarsinusiu vaiku – Lietuvos Tūkstantmečio vaiku. Ką tik pasibaigęs šis LRT studijoje vykęs konkursas atnešė pergalę septintokei Skriaudžių pagrindinės mokyklos mokinei, kuri šio tikslo siekė su pavydėtinu atkaklumu.

Link pergalės

Į Tūkstantmečio vaikų kovas televizijoje Eglė įsijungė būdama penktoje klasėje. Šį konkursą ji sakė stebėjusi jau seniai, kol artimųjų, giminaičių ir draugų raginama ir pati pasiryžo išbandyti savo jėgas su kitais šalies mokiniais. Drąsos mergaitei netrūko, gabumų taip pat – po atrankos ji pateko į žaidimą, garbingai kovojo, bet galų gale tik labai nuliūdo. Eglė pasakoja tikriausiai gerai neįsigilinusi į žaidimo taisykles, nes, pasiekusi trečiąją vietą, tikėjosi būti tarp finalininkų. Deja, nusivylimas buvo didžiulis – vos keli taškai ją skyrė nuo antrosios vietos laimėtojo, o tąkart į finalą pateko tik du stipriausieji. Tačiau ši nesėkmė tik dar labiau sustiprino Eglės ryžtą. Kitąmet ji vėl pateko į žaidimą, čia, pasak jos, jau jautėsi tvirčiau, lengviau įveikė jaudulį. Tąkart mergaitei teko kovoti ne tik su gabiais bendraamžiais, bet ir su nuovargiu. Šeima ankstų tos dienos rytą grįžo iš kelionės, valandėlę kitą nusnūdusi Eglė jau vyko į filmavimą, o jis trunka tikrai daug ilgiau nei vėliau rodomas įrašas. Vis dėlto, jai pavyko susikaupti, tvirtai atsilaikyti iki galo ir švęsti šaunią pergalę – antrąją vietą finale.

Televizijos studijoje – kaip namuose

Eglės auklėtoja Aidutė Jurešienė, prisimindama mergaitės debiutą televizijoje, sako buvusi viena iš tų, kuri tvirtai tikėjo jos galimybėmis nugalėti. Buvo ir abejojančių – juk mergaitė tokia tyli, rami, lėta, nesuspės, neįstengs, išsigąs… Tačiau – ne. Įvairiapusiškai gabi, stropi, atkakli, žingeidi ir labai daug skaitanti mokinė savo pasiekimais toli lenkė kitus bendraamžius, bet, svarbiausia, ji puikiai mokėjo susikoncentruoti, nekreipti dėmesio į aplinką ir įveikti jaudulį. Šis bruožas, kaip sako ir pati Eglė, iš tiesų buvo labai svarbus televizijos žaidime. Nors organizatoriai nuteikdavo vaikus, jog tai tik šou, jog nėra ko labai jaudintis, vis dėlto, keistas studijos apstatymas, žiūrovai, varginantis filmavimas ir įtampa – ne kiekvieno būdui, o tik tam, kuris sugeba įveikti save. Mergaitė pasakoja taip susikaupdavusi į vyksmą, jog tik retai kada išgirsdavusi savo palaikymo komandos šūksnius, nors jie už ją „sirgo“ labai smarkiai. Anot Eglės bendraklasės Karolinos, po filmavimo vos ne savaitę būdavo užkimusi, o studijoje priešais sėdintys vaikai tiesiog maldaudavę iš anksto įspėti, kada ji su drauge ims šaukti. Televizijos studijoje, kaip juokavo auklėtoja A. Jurešienė, skriaudiškiai jaučiasi jau visai kaip namuose, ten jie buvo kelis kartus, apžiūrėjo visas įdomybes, perprato laidos filmavimo gudrybes. Vaikai prisimena, jog teko atlaikyti ir konkurentų, kitų palaikymo komandų, pašaipas, ignoruoti įžeidimus, nes svarbiausia buvo padėti Eglei, nors iš tolo pasiųsti jai žinią, kad jie, jos draugai, karštai linki jai sėkmės.

Sėkmė ir ateities planai

Didžioji sėkmė Eglę aplankė šiemet – ji tapo žaidimo „Lietuvos Tūkstantmečio vaikai“ nugalėtoja tarp septintokų, parsivežė į namus dailią statulėlę, diplomą, apdovanojimus ir, žinoma, džiaugsmą. Mergaitė sakė besidžiaugianti ne tiek dovanomis ir pergale, kiek tuo, kad įveikė ne tik varžovus, bet ir save, įrodė pati sau, jog tikrai gali – gali daug daugiau, nei mano kiti, nei nujautė ir ji pati. Pergalė labai maloni, bet, kaip teigia Eglė, ne tokia jau ir reikšminga. Smagu, kad įveiktas stiprus varžovas, kad pateisintos šeimos, klasės draugų viltys, bet visa tai, mano ji, yra tik sėkmė šou žaidime, kuri galėjo aplankyti ir kitą vaiką. Daug svarbiau tai, kad kartu su klasės draugu Žygimantu ji įstojo į Nacionalinę moksleivių akademiją, kur galės siekti tų aukštumų, apie kurias svajoja. Mergaitė sako jaučianti, jog jau laikas išbandyti save kitame lygmenyje, siekti daugiau, nei turi dabar. Mokykla Skriaudžiuose labai miela, jauki, bet čia gabiai mokinei jau truputį per lengva. Tad Eglės planuose – VDU gimnazija, vėliau – interjero ir eksterjero dizaino studijos.

Šeima dovanojo pasaulį

Taip, septintokė jau tvirtai apsisprendusi, jau numačiusi tolesnį savo gyvenimo kelią. Už tai, už šiandienos triumfą ir pasiekimus, ji sako labiausiai esanti dėkinga savo šeimai, mamai ir tėčiui. Jų ir kitų giminaičių pavyzdys mergaitę skatino siekti kuo geresnio išsilavinimo, jie visada ja tikėjo ir palaikė. Eglės mama Renata Liagienė pasakoja pati besistebinti tvirtu dukters būdu, mokėjimu siekti užsibrėžti tikslo, drąsa. Tokius bruožus Eglei dovanojo ne tik prigimtis, bet ir auklėjimas šeimoje, tėvų pasiryžimas parodyti jiems pasaulį, su kuriuo jie susipažįsta kasmetėse kelionėse. Šeimai tenka daug ko atsisakyti, taupyti visus metus, bet vasaros ir žiemos atostogų išvykos jau tapo tradicija, dėl kurios verta daug ką paaukoti. Juk gaunama iš to daug daugiau, nei įmanoma įsivaizduoti – nepamirštamus įspūdžius, patirtį, šalių ir tautų pažinimą. Šios kelionės, kaip mano Renata, ir padėjo skatinti vaikų žingeidumą, sustiprino jų charakterius.

Mylimi ir saugūs mokykloje

Šeima – viso ko pagrindas, tačiau Eglė didžiulį dėkingumą jaučia ir savo mielai mokyklai. Čia, pasak A. Jurešienės, visi vaikai mylimi ir vertinami, skatinami ir globojami, jiems siekiama sudaryti kuo geresnes sąlygas mokymuisi. Mokytojai – aukštos kvalifikacijos, reiklūs ir teisingi, atidūs mokinių poreikiams. Todėl Eglė vis mini juos, padėjusius jai ruoštis konkursams, olimpiadoms ir televizijos žaidimui, atvėrusiems žinių platybes. Ypač ji dėkinga pirmajai mokytojai Rimai Šiškauskienei, išmokiusiai pasitikėti savimi, auklėtojai A. Jurešienei, mokančiai ir paskatinti, ir neleisti per daug „išsikelti“. Tą labai puikiai sugeba padaryti ir klasės draugai, ypač Karolina, Miglė ir Monika, su kuriomis smagu pasiplepėti, iškrėsti pokštų, pasilinksminti. Na, o vilnietė Medeinė – ta draugė, kuriai galima atskleisti pačias slapčiausias mintis, kuri ją visada išklauso, puikiai supranta, pasidalina savo mintimis.

Šeima, mokykla ir geri draugai, prigimtis ir charakterio bruožai – daug galima suskaičiuoti veiksnių, padedančių vaikui tobulėti, siekti vis aukštesnių tikslų. Vis dėlto, svarbiausia yra jo paties norai, viltys ir pasitikėjimas savimi. Kai tai turi, kai žinai, ko sieki ir dėl to stengiesi – pergalės ateina viena po kitos.

Taip pat skaitykite

2 komentarai

  1. prieniečiai

    labai ačiū, kad garsini Prienų rajoną ir aišku savo mokyklą, kuo geriausios tau sėkmės moksluose, tokio jaunimo mūsų rajonui reikia
    ŠAUNUOLĖ, ŠAUNUOLĖ, ŠAUNUOLĖ