• Mero baneris

Tautos  patriarcho Jono Basanavičiaus pseudonimas – tai Birštono ženklas

LIT0065

Artėjant svarbiausiai mūsų istorinės tapatybės dienai grįžtame prie mūsų nepriklausomybės svarbiausio žadintojo,  žmogaus – nepriklausomybės fundamento – Jono Basanavičiaus. Tai žmogus-universalas, gydytojas, humanistas, patriotas, organizatorius, istorikas, kraštotyrininkas-etnografas, lingvistas. Kukli ir pasiaukojanti kitiems asmenybė. Tad ir rašant apie jį reikia jo atminimui daugiau savivertės ir žmogiškos pagarbos.

Perskaičiau Birštono muziejaus vyr. fondų saugotojos Auksės Kaminskaitės straipsnį „Birštonas ir daktaras Jonas Basanavičius“. Istoriko paskirtis – ieškoti krašto paslapčių, naujų dalykų, o ne kartoti senas ir visiems žinomas istorijas. O jeigu kartojame, tai paminime visus šia tema rašiusius  autorius ir tekste polemizuojama su jais. Senų temų nuolatinis kartojimas – tai jau ne kūryba. Čia niekaip neišryškėja savo rankomis atlikti darbai. Apie J. Basanavičiaus sąsajas su Birštonu gerokai anksčiau yra prasmingai rašiusi garbi Birštono viešosios bibliotekos bibliografė Genovaitė  Mačiūtė (https://www.aidas.lt/lt/kultura/article/15575-11-26-daktaras-jonas-basanavicius-kurortologijos-pradininkas   https://www.birstonasvb.lt/uploads/basavicius_kurortai.pdf). Ir aš apie pirmąjį Jono Basanavičiaus apsilankymą 2012 m. rugpjūčio mėnesio „Gyvenime“ esu rašęs.

Nagrinėjant  J. Basanavičiaus ir kitų garbių žmonių lankymąsi Birštone, reikia įsidėmėti, kad jie pirmiausiai lėkdavo į pajūrį, Palangą. O tik paskui į Birštoną. Visi mes, kaip ir Jonas Basanavičius, rinktumės  tuometinius Čekijos kurortus – Karlsbadą (Karlovy Vari), Marienbadą (Mariajanske Lazne), nes ten buvo geresnis aptarnavimas ir galimybės pasveikti. Tuo labiau patriarchas vykdavo ten prisiminti gražias ir neužmirštamas dienas su likimo atimta žmona Gabriele Eleonora Mohl.

ROTUŠĖS AIKŠTĖ

Dėl tariamo antrojo J. Basanavičiaus apsilankymo Birštone

Kam gaišti laiką istorinės aksiomos paneigimui? Jo tikrai Birštone nebuvo, nes apie tai būtų rašiusi spauda, tai būtų užfiksuota nuotraukose ir visuomeninių organizacijų gyvenime. J. Basanavičius, kaip Vilniaus lietuvybės veikėjas, gyveno labai sudėtingomis sąlygomis. Dažnai jis į Lietuvą pilsudskininkų nebuvo išleidžiamas. Ir bijojo, kad grįždamas į Vilnių nebus įsileistas. Žinomi pora jo apsilankymų Kaune 1921 ir 1922 m. bei 1924 m. – Palangoje. O Birštonas patriarcho nedomino, nes tuo metu buvo labai apsileidęs. Kurortinės paslaugos buvo siauros ir nekokybiškos. Tam būtų galima pateikti dešimtis to meto spaudos publikacijų-įrodymų.

O „Birutė“ buvo jaukus ir nedidelis, tarp 24 tuo  metu Kaune buvusių viešbučių. Jis buvo Kaune, prie Rotušės aikštės: Rotušės aikštė 3 (1927 m. Kauno adresų knyga, Kaunas, 1927, p. 249).                                                                                                                               Istorikas, muziejininkas turi degti nuolatine kūrybine ugnele ieškojimuose, o ne kartojimuose.                                                                                                                                                                                                                                                

Pravartu būtų Birštono muziejininkams panagrinėti svarbias naujas temas „Rokas Šliupas ir Birštonas“, „LSDP įkūrėjo gydytojo Andrius Domaševičiaus veikla Birštone“, „Inžinierius Kasparas Birštono istorijoje“ (Iš muziejaus fondų), „Romanas Steikūnas ir Birštonas“, „Prezidento Aleksandro Stulginskio apsilankymas Birštone“, „Poilsiautojų fotografavimasis Birštone, ypatybės ir proceso kaita“, „Birštono sovietinė nomenklatūra: išsilavinimas, gyvenimo motyvacija, bendravimo su piliečiais ypatybės“, „Birštono krašto dvasiškis  Paulius Leonavičius“ (Iš muziejaus fondų ). Tai  tikrai būtų kūrybiška, turėtų sudominti, patraukti žmones. Na, o jeigu Birštono muziejininkams tai nepavyks iki Šv. Velykų padaryti, tai padarysime mes. Linkęs pastebėti, kad, kai rašome apie Birštono istoriją, mano buvę mieli ir gerbiami kolegos pakyla iš kėdžių, iš ramaus snaudulio ir suaktyvėja. Ir tai jau nauda krašto bendruomenei… Tik nuolatinis, prasmingas darbas yra vertybė.

file70634864_jonas_basanavicius_prie_savo_zmonos_gabrieles_eleonoros_kapolg1517

Jonas Basanavičius pirmojoje, netiesioginėje krašto reklamoje

Jau žinomoje J. Basanavičiaus  autobiografijoje rašoma, kad jo motina buvo Birštoniūtė. Krikšto įrašas Bartninkų parapijos bažnyčioje skelbia: „Įvyko Bartninkų kaime tūkstantis aštuoni šimtai penkiasdešimt pirmų metų lapkričio dvyliktą / dvidešimt ketvirtą dieną ketvirtą valandą po pietų. Atvyko Jurij Basanovič, ūkininkas, gyvenantis Ožkabalių kaime, dvidešimt penkerių metų amžiaus, …, ir parodė mums kūdikį vyriškos lyties, ir pareiškė, kad gimė jis Ožkabaliuose šių metų ir šio mėnesio vienuoliktą / dvidešimt trečią dieną nuo teisėtos jo žmonos Marijonos iš Birštonų, dvidešimt ketverių metų amžiaus. Šiam kūdikiui švento krikšto metu šią dieną duotas Ivano vardas…(https://www.bernardinai.lt/2012-02-16-rasti-unikalus-j-basanaviciaus-dokumentai/).

283271174_283271202_L

Žinome kelias Birštono pavadinimo versijas. Bet neatmestina ir ta, kad jis atsirado  iš Suvalkijos kolonistų Birštonų.

Motinos pavardė tapo lietuvių nacionalinio judėjimo patriarcho pseudonimu. Pseudonimas atsirado kartu su Jono Basanavičiaus redaguojamu pirmuoju lietuvišku laikraščiu „Auszra“ Ragainėje 1883 m. Iš pradžių redaktorius pasirašinėjo Jonu iš Ožkabalių, J. Bs, B. Redakcija, o nuo 1883 m. Nr. 7, rašydamas apie lietuvių santykius su lenkais, pasirašo po šiuo tekstu: „Birsztonas“ (p. 196). Vėliau jis dažnai šiuo pseudonimu pasirašinėjo JAV lietuvių savaitraštyje „Vienybė lietuvininkų“, „Tėvynės sarge“, kituose laikraščiuose iki pat mirties (Mūsų žinynas, 1927, Kaunas, nr.35, p. 139–145). Kitur nevengdavo pasirašyti ir kitais pseudonimais.

Mūsų tautos patriarcho pseudonimas kvietė atsigręžti į Birštoną, susidomėti juo. Net kėlė įkyrią mintį apie galimą jo kiltį iš Birštono. Drįstu tvirtinti, kad dar iki lietuviškos Birštono reklamos pasirodymo Petro Vileišio redaguojamose „Vilniaus žiniose“ 1905 m., tai jau buvo netiesioginė, bet svarbi Birštono reklama.

Istorikas Vytautas Kuzmickas

Taip pat skaitykite

1 komentaras

  1. birštoniškis

    Lauksime jūsų gerb.Vytautai, įdomių įžvalgų ir naujai atrastų neatkartotų istorinių faktų apie Birštono kurortą, jį kūrusius ir lankiusius įžymius asmenis.Tokių kompetentingų įžvalgų šiuo metu labai trūksta kurorte…