Iš Birštono muziejaus fondų
Kiekvieną Gegužės Pirmąją pagalvojame apie tas dešimtmečių aukas, kurias dirbantieji turėjo sudėti, kad atsirastų partneriški derybiniai santykiai tarp darbdavio ir dirbančiųjų, tariantis dėl darbo trukmės ir atlygio. Kad įsitvirtintų demokratinės tradicijos, pagarba žmogaus darbui ir pačiam žmogui, kaip asmenybei. Ir šiuolaikiniame pasaulyje nuolatos vykstantis šis procesas yra gan sudėtingas ir permainingas.
Muziejaus fonduose suradome vos ne šimtmečio senumo, 1915 m. Gegužės 1-osios Lietuvos socialdemokratų partijos keturių puslapių atsišaukimą. Tai karo laikmečio aidas. Lietuva, Birštono kraštas, nuniokoti carinei kariuomenei atsitraukiant ir bandant padegti sodybas. Gimtasis kraštas dar labiau engiamas kaizerinių okupantų: „Visus mūsų miestus, miesčiukus, kaip kur net kaimus, vokiečiai aptupdė savo valdininkais ir kareiviais, ant klystkelių pastatė savo žandarų, norėdami, kad be jų žinios žmogus žingsnio padaryti negalėtų. To mes nesam matę rusų gadynėj net pikčiausios priespaudos laikais“ (p. 4).
Atsišaukimo pagrindinė mintis – kad ir kaip sunku gyventi karo nuteriotoje šalyje, reikia nepasiduoti nevilčiai ir toliau kovoti už teisę dirbti, teisę gyventi, už kitas žmogiškąsias teises. Atsišaukimą Škėvonyse atrado ir išsaugojo šio krašto žmogus, žymus tarpukario Lietuvos žurnalistas, vėliau emigrantas, Jonas Leonavičius (1910-1986). Muziejui atsišaukimą1967 m. perdavė jo giminės.
LSDP įkūrėjas Andrius Domaševičius ir Birštonas
Kiekvienais metais gegužės pirmąją dieną socialdemokratai švenčia ir partijos gimtadienį. 1896 m. įkurtoji partija, kaip kairioji visuomenės organizmo dalis, darė ir dabar daro labai reikšmingą įtaką kraštui ir jo žmonėms. Pirmasis socialdemokratas, apsigyvenęs Birštone XX a. pradžioje, buvo gydytojas Franciškus Grodeckis, mineralinio vandens šaltinio„Lidija“ (vėliau –„Birutė“) atradėjas.
O nuo 1907 iki 1911 m. kurorte moteriškų ligų gydytoju dirbo vienas LSDP įkūrėjų Andrius Domaševičius (1865-1935), tuo metu jau pasitraukęs iš aktyvios politinės veiklos. 1911 m. A. Domaševičių Birštone atrado ir Jonas Basanavičius: „Birželio 1 d. buvo Vilniaus lietuvių gegužinė Antakalnio girioje, kur ir aš buvau, žiūrėdamas į jaunuomenės žaidimus. 3 d. pradėjau vėl užsiiminėti viešame Vilniaus knygyne; 15 d. gauta iš Helsinkių „Suomių literatūros draugijos“ (Suomalaisen Kirjallizunden Seura) diplomas apie priėmimą manęs tos draugijos nariu korespondentu. 20 d. rašiau straipsnį: „Ar lenkų kunigija lenkino lietuvius“? 25 d. išvažiavau Kaunan, kur pernakvojęs ir pasimatęs su kun. K. Prapuoleniu, P. Leonu, kun. Maculevičium, sekančią dieną nuvykau Garliavon pas K. Aglinską ir čia buvau iki liepos 3 d. Šito mėnesio 1 d. anksti rytą išvažiavova su draugu Aglinsku į Prienus, iš kur – į Birštoną: aplankiau parką, Vytauto kalną, d-rą Damaševičių, kur tuomet čia praktika užsiiminėjo, kleboną Karvelį, kun. Joną Burbą; grįžtant Prienuose buvome pas d-rą Juozą Brundzą“ („Mano gyvenimo kronika ir nervų ligos istorija 1851-1922,V.1926, p.122). Socialdemokratinių idėjų paplitimas XX a. pradžioje Birštono krašte dar lieka išsamaus tyrinėjimo objektu.
Tarpukario metu S. Kairio vadovaujamų socialdemokratų įtakos Birštonas nejuto. Socialdemokratinės idėjos ir jų praktika Birštone dar jaunos, nes pasirodė tik Atgimimo aušroje.
Kada pabūni Berlyne, pamatai ir supranti, kad jau nieks neskuba prie senelių K. Markso ir F. Engelso paminklo. Juos papuošia tik aplink skraidantys balandžiai. Sugriauti komunistiniai stabai ir mitai. Socializmas – tai tautos gerovė, taikos, demokratijos, pagarbos žmogui idėjos. Pasaulis ypač vertina tuos kairiuosius, didžius žmones savo asmenine veikla, humanizmu tapusiais pavyzdžiu savo tautoms, dirbantiesiems – Steponas Kairys, Vilis Brandtas, Olafas Palme ir daugybė kitų vardų. Jie neužmirštami.
Istorikas Vytautas Kuzmickas,
Birštono muziejaus vyr. fondų saugotojas
