Suomijos dienoraštis

72

„Ąžuolo“ progimnazija dalyvauja Comenius daugiašalės mokyklų partnerystės projekte „Vanduo – mėgaukis, suprask, brangink“. Be Lietuvos projekte dalyvauja dvi mokyklos iš Vokietijos ir po vieną iš Lenkijos, Čekijos, Ispanijos, Suomijos. Šį kartą mūsų mokyklos delegacija vasario 16-20 dienomis lankėsi Suomijoje. Ką mes žinome apie Suomiją? Suomija – tai saunos, ledo ritulys, Kalėdų Senelis. Taip pasakytų kiekvienas.

Susitikimai su draugais iš kitų šalių prasidėjo Helsinkio oro uoste, iš kurio visi kartu turėjome važiuoti į Tikkakoski mokyklą. Mūsų laukė maždaug 300 km kelias, vedantis į Jyvaskylą, miestą, kuriame gyvena 130 tūkstančių gyventojų. Pro autobuso langus matėsi lieknos eglės ir berželiai, ežerai, neaukšti ir ilgi namai, baltas sniegas, dengiantis uolėtą reljefą. Kai atvykome, prie mokyklos pasitiko gausus mokinių ir tėvų būrys. Buvome svetingai sutikti. Mokiniai keletui dienų įgijo naujus namus ir šeimas. Laukė turininga vizito programa.

DSCF1723

Antradienis prasidėjo poledine žūkle. Suomiai parodė žvejybos įrangą, akcentavo, kaip saugiai elgtis ant ledo. Mokėmės pragręžti eketę ir pabandėme savo laimę žvejodami. Geriausiai sekėsi šeimininkams. Pasišildę karšta arbata, skubėjome į slidinėjimo varžybas. Čia vėl geriausiai sekėsi suomiams. Ir tai suprantama, nes vos išmokę vaikščioti mažieji Suomijos gyventojai stoja ant slidžių. Į parką, kur vyko slidinėjimo varžybos, susirinko vietos gyventojai, mokyklos mokiniai ir energingai palaikė visus, ypač tuos, kurie ant slidžių stovėjo pirmą kartą savo gyvenime. Svarbiausia, kad visi įveikė distanciją, todėl nuotaika buvo labai gera. Po pramogų laukė pietūs mokyklos valgykloje. Visi Suomijos mokiniai yra maitinami nemokamai. Mokiniai patys renkasi ir įsideda tiek maisto, kiek nori. Visi geria pieną. Per tris dienas mokinių lėkštėse nė karto nepastebėjome maisto likučių. Maistą suomiai gerbia. Pasisotinę kibome į sniego skulptūrų statymą. „Ąžuolo“ progimnazijos komanda pastatė Gedimino pilį ir iškėlė Lietuvos trispalvę.

108

Vakare vyko pirmasis šalių prisistatymas. Mūsų progimnazijos mokiniai Auksė, Vakarė, Emilija ir Kristijonas pagrojo dūdelėmis ir su mokytojomis D. Šatiene ir L. Suchorukoviene padainavo lietuvišką dainą „Giedu dainelę“. Kartu buvo demonstruojamos skaidrės apie Lietuvą.

Trečiadienį apžiūrėjome mokyklą. Tikkakoski mokykla nauja, jauki, pastatyta prieš dvylika metų. Vos užėję į ją, mokiniai nusiauna batus ir vaikšto tik su kojinėmis. Prie kiekvienos klasės yra kabyklos, kur paliekami šilti viršutiniai drabužiai ir batai. Klasės nedidelės, todėl mokytojai gali skirti dėmesio kiekvienam vaikui, o pastariesiems yra lengviau susikaupti. Suomijoje vaikai eiti į mokyklą pradeda tais metais, kuriais jiems sueina septyneri. Prieš tai metus laiko jie gali lankyti parengiamąsias pamokas, kurios vyksta darželyje arba mokykloje. Pirmuosius šešerius metus mokykloje suomių moksleiviai negauna pažymių ir nebūna namuose palinkę virš sąsiuvinių ir vadovėlių, kad padarytų namų darbus. Visi vaikai, nepaisant jų žinių lygio, mokosi kartu, todėl skirtumas tarp pačių gabiausių ir pačių silpniausių mokinių nėra didelis. Švietimo sistemos laimėjimais pirmaujanti Suomija laikosi principo, kad moksleivį gyvenimui ir darbui reikia paruošti bet kokia kaina. Suomijos mokyklose nėra jokių kontrolinių darbų, išskyrus baigiamąjį egzaminą paskutiniais mokslo metais. Moksleiviai mokomi paties mokymosi, o ne išlaikyti testus. Mokytojams suteikiama visiška laisvė. Jie gali rinktis mokymo metodus, medžiagą, kaip jiems atrodo reikalinga – jokio spaudimo ar tikrinimo. Mokyklose naudojamos įvairios technologijos, jaučiama neformali ir laisva atmosfera. Mokytojai turi pagalbininkus, kurie padeda dirbti su mokiniais, turinčiais elgesio ar mokymosi problemų. Priešingai nei Lietuvoje, Suomijoje pedagogo specialybė yra labai populiari ir vertinama ne mažiau nei gydytojo ar teisininko.

IMG_0133

Likusi dienotvarkės dalis buvo labai laukiama ir intriguojanti. Tai haskių safaris – kelionė rogėmis, traukiamomis haskių kinkinio. Haskiai sužavėjo visus savo ištvermingumu, taikiu ir linksmu būdu. Kol vieni važinėjosi rogėmis, kiti čiuožinėjo nuo kalniukų ar žaidė kitus žaidimus lauke, pamiršę savo išmaniuosius telefonus ir kompiuterius. Vakare – sauna.

Ketvirtadienis prasidėjo bendru suomių ir svečių pasirodymu mokyklos aktų salėje, kuri kartu yra ir sporto salė. Į salę susirinko visi mokyklos mokiniai ir mokytojai. Žmonių susirinko daug, o jautėmės kaip namuose – ramiai, jaukiai. Mokiniai tyliai šnekučiavosi tarpusavyje, o svečių pasirodymus palydėdavo gausiais aplodismentais. Po koncerto ir mokytojai, ir mokiniai lankė pamokas. Muzikos kabinete gausu įvairiausių instrumentų, apie tokius technologijos kabinetus galime tik pasvajoti, o ir kituose kabinetuose naujausios įrangos ir mokymo priemonių tikrai pakanka. Smagu mokytis tokioje mokykloje! Pasibaigus pamokoms, atsisveikinome su svetinga mokykla. Mokiniai išvyko į savo šeimas, mokytojai susipažino su lankytinomis Jyvaskylos miesto vietomis.

Trumpas poilsis ir ankstų penktadienio rytą vėl visi kartu išvykstame į Helsinkį. Lėktuvui nusileidus Vilniaus oro uoste, mokiniai stebėjosi, kad visur girdi lietuvių kalbą, nes per tas dienas įprato bendrauti angliškai. Važiuodami į Prienus noriai dalinosi savo įspūdžiais. Visiems mokiniams patiko žaidimai lauke, saunos, kurias turi kiekviena šeima. O gyvenimas šeimoje, kurioje yra dešimt vaikų, suomiški patiekalai arba moderniška, dar nematyta buitinė technika – viskas nauja ir įdomu. Nepamirštamas ir suomių ramus būdas bei didžiulis rūpestis mokiniais. Projekto koordinatorė anglų k. mokytoja A. Berezovskaja visada skatina mokinius būti drąsiais, smalsiais, savarankiškais.

Visų šalių Comenius projekto koordinatoriai įvertino susitikimą Suomijoje, aptarė būsimas projekto veiklas, numatė gaires paskutinei viešnagei Lenkijoje.

Svarbiausias projekto tikslas – kad skirtingų šalių mokiniai geriau pažintų vieni kitus, šalį, kurioje gyvena jų bendraamžiai, jos kultūrą, tradicijas, papročius. Pažindami vieni kitus artimiau, mes, net ir būdami skirtingi, rasime dalykų, kurie mus sieja, suartina, kelia dar didesnį susidomėjimą bei skatina mokytis būti tolerantiškiems.

 

Mokytoja Vida Narvydienė

Taip pat skaitykite