„Stop juosta“. Maršrutas Nr. 43 Birštonas (LRT Kultūra laidos anonsas)

TV laidos „Stop juosta“ eteris Sausio 21 d. sekmadienį 13.30 LRT Kultūra.

Iš to meto spaudos:

„Tik tas gali dirbti, kas moka ilsėtis. Lankyk Panemunę ar Lampėdžius, bet jei nori sąlygas rasti, kur jokie darbo reikalai nepasieks – naudingiau pavažiuot į Birštono kurortus.“  

Šio maršruto veikėjai – VDU architektūros istorikė dr. Viltė Migonytė – Petrulienė, Birštono sakralinio meno muziejaus darbuotoja dr. Roma Zajančkauskienė ir amžinininkė birštonietė Zita Gražina Kamarauskaitė.

Kurhauzas

Birštono kurorto pradžia – XIX a. vidurys. Sužinojęs apie šios vietovės mineralinių vandenų gydomąjį poveikį, gydytojas Benediktas Balinskis į Birštoną atsiuntė ligonę, kuri gydėsi mineraliniu vandeniu ir pasveiko. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą Birštone veikė 72 vonios, buvo pastatyti 3 viešbučiai, 8 vasarnamiai ir Kurhauzas – skirtas Birštono svečių sekmadieniniams pasilinksminimams. 1923-ieji. Birštono kurortui pradėjus vadovauti gydytojui Jurgiui Venckūnui, Kurhauzas buvo sparčiai tvarkomas. Šventadieniais čia kelias valandas grodavo II pulko orkestras.

buvusi raudonojo kryziaus sanatorija

20 a. 3 deš. Birštono kurortas buvo perduotas Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijai, kuri įspareigojo 36 metus prižiūrėti kurortui priklausančius mineralinius vandenis, žemes ir trobesius. Reikšmingiausiu įvykiu Birštono istorijoje tapo gydymo purvu. Durpes gydomajam purvui atveždavo iš Velniabliūdžio durpyno – tai aukštapelkė Nemuno kilpoje, šalia Prienų.

Birštone pastatytas pirmoji Lietuvoje Raudonojo Kryžiaus gydykla. 1932-ieji. Architektas Romanas Steikūnas.

Iš Birštono kurorto kainų. 1935-ieji.

Dumblo ir mineralinė vonia 7 lt.-

Angliarūgštės vonia – 5,5 Lt,

Paprasta vonia su muilu nusiprausti – 2.5 Lt.

Poilsio kambarys – 1 vail – 0,5 Lt.

Sezono metu kainos sumažinamos.

buvusi sanatorija Tulpe

Keliausime Nemuno pakrante toliau. Žymiausias Lietuvos tarpukario architektas, Vytautas Landsbergis Žemkalnis dirbo ir Birštone. 1937-ieji. Kaišiadorių vyskupijos kunigų sanatorija „Tulpė“.

Birštone vasaras leisdavo ir pasaulinio garso menininikas, Peterburgo dailės akademijos auklėtinis Nikodemas Silvanavičius. Dalis Nikodemo Silvanavičiaus darbų saugoma Birstono Sakralinio meno muziejuje.

Keliaujame prie dar vieno – Birstono miesto muziejaus, kuris įsikūręs medinėje tarpukario viloje, 1933. Vilą pastatė girininikas Antanas Katelė. Tarpukariu čia ilsėdavosi mokytojai.

Buves Krasausko gyv. namas

Nors Birštone tarpukariu dominavo dviaukštės medinės vilos, – buvo statomi ir mūriniai modernūs pastatai. Vienas tokių Krasausko gyvenamasis namas, kurį suprojektavo dar vienas žymus Kauno tarpukario architektas – Bronius Elzbergas. 1937 – ieji.

Dar laidoje pamatysite buvusią prabangiausią Birštono sanatoriją, kurią kalbinta amžinininkė, birštonietė Zita Gražina Kamarauskaitė, vadina „Ligonkase“… ir sužinosite kokį patiekalą birštoniečiai ruošė prezidentui Antanui Smetonai.

 

 

 

 

 

 

 

Taip pat skaitykite

Parašyti komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai rodomas. * Būtini įvesti laukeliai pažymėti