Skausmo kalnelyje – prisiminimai ir vilties žodžiai

Birželio 15 d. Veiverių Skausmo kalnelyje buvo ne tik paminėtos Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienos, bet ir prisimintas Juozas Stravinskas-Žiedas (Kardas), kuris laikomas Tauro apygardos Geležinio vilko rinktinės įkūrėju.

Buvęs Prienų „Žiburio“ gimnazijos mokytojas nepanoro vykdyti tuometinės valdžios reikalavimų bei nusižengti savo įsitikinimams. J. Stravinskas pasirinko kovą ir žuvo svajodamas apie laisvą Tėvynę.

Minėjime dalyvavo Prienų garbės pilietis Antanas Lukša, Seimo narys Andrius Palionis su žmona Kristina, Prienų rajono savivaldybės mero pavaduotojas Egidijus Visockas, rezistencinės  kovos dalyviai, Veiverių visuomenės atstovai.

Žvarbokas vėjas lyg sakė, jog mes turime būti tvirti ir vieningi, nes mūsų didžiojo kaimyno vadovams nusibodo gyventi draugiškai ir jie nutarė sužaisti jau mušta korta, pamiršdami, jog laikai tikrai pasikeitė. Rezistencijos dalyviai apgailestavo, jog tais laikais taip ir nebuvo sulaukta Amerikos pagalbos, bet viskas tikrai pasikeitė ir dabar JAV kartu su Lietuva.

Bet šia žinute noriu atkreipti dėmesį į tai, jog dvasinis judėjimas laikosi ant veteranų pečių. Deja, bet jaunų veidų Skausmo kalnelyje aš nemačiau, išskyrus garbės sargyboje stovėjusius jaunuosius šaulius. Gedulo ir vilties minėjimo renginys nesudomino ir Prienų rajono savivaldybės narių, tarp jų ir trijų iš Veiverių.

Kodėl taip yra, atsakyti nesunku, nes atsakymas ir taip aiškus. Patriotinis auklėjimas vykdomas tik „ant popieriaus“. O kas bus, kai šį pasaulį paliks tie, kurie dar prisimena tuos laikus?

Birželio 13 d. Gedulo ir vilties diena buvo paminėta ir Prienuose. Ir čia renginys gausumu neišsiskyrė.

Tiesa, minėjime dalyvavę Prienų bendruomenės dienos centro vaikai prieš tai gamino taikos balandžius, o pačiame renginyje buvo skaitomi tremtinų laiškai, rodomas jaunos merginos sukurtas filmas pagal jos senelio užrašus.

Renginio vedėjas Virgilijus Kedys 1989 metais dalyvavo antroje misijoje Sibire, iš kur buvo pargabenti tremtinių palaikai. Kartu su juo šioje ekspedicijoje buvo ir Aldona Repečkaitė.

Pasak Virgilijaus, tais metais likimas lėmė, kad jis galėjo dalyvauti istorinėje misijoje, kuri jau, kaip nebūtų graudu,  nueina užmarštin.

Mūsų mažos šalies istorija labai spalvinga, bet, deja, jau tapo įprasta ją pateikti visuomenei iškarpytą. Matyt, ilgi metai, praleisti didžiojo kaimyno įtakoje, nepraėjo veltui. Bet laikas rodo, kad mus išlaisvins tik tikroji tiesa, o ne kieno nors sukurtoji.

Klausykimės ir darykim išvadas. Pamirškim juoda ir balta, nes gyvenimas žymiai sudėtingesnis.

Jonas Kavaliauskas