Sėkmės recepto verta ieškoti „Doletoje“

„Kai prieš 15 metų atėjau dirbti į „Doletą“, apie penkiasdešimt žmonių glaudėmės senuosiuose pastatuose, sandėliuose be langų. Bet ir tuomet dirbome taip, kaip ir dabar – gaminome langus Europos rinkai, įrenginiai buvo sudėtingi, mažai kas tokių turėjo“, pasakoja ilgametė UAB „Doleta“  darbuotoja, tiekimo skyriaus vadybininkė Irena Revuckienė. Pradėjusi nuo paprasčiausių pareigų dažymo ceche, moteris savo atkaklumo ir darbštumo dėka pasiekė tai, apie ką ir svajojo, anot, jos, aukščiau kilti karjeros laiptais jau nebegalinti. O pradžioje, kai tik  vadovybė pastebėjo jos sumanumą ir pareigingumą ir perkėlė į sandėlį, buvo labai baisu, pripažįsta specialistė. Platus detalių asortimentas, didžiuliai užsakymai, atsakomybė už kiekvieną į gamybą patenkančią dalį – pirmieji trys tokio darbo mėnesiai išmokė Ireną dirbti itin dėmesingai. Ir šiandien moteris gali atmintinai pasakyti kataloguose esančių detalių kodus, klaidas užsakymuose pamato iš karto, nereikia tikrinti ir pertikrinti. „Norėjau to išmokti ir išmokau, o dabar išties jaučiuosi pakiliai – esu vertinama ir gerbiama ne tik įmonės vadovų, bet ir paprastų darbuotojų, kolektyvas darnus ir draugiškas. Esame ant bangos, tą visi jaučiame ir labai stengiamės išsilaikyti“, džiaugiasi Irena.

Varomoji jėga – tik optimistinis požiūris

Moteris mano, jog dabartinė gamyklos sėkmė labai priklausė ir tebepriklauso nuo vadovų tikėjimo įmonės ateitimi. Ji prisimena, jog ankstesnysis direktorius Vytautas Silevičius nuo pat veiklos pradžios siekė kuo aukštesnės gaminių kokybės, domėjosi naujovėmis, daug važinėjo ieškodamas naujų rinkų, verslo partnerių. Dabartinis direktorius Liutauras Daubara, anot jos, garbingai tęsia pirmtako pradėtą darbą ir siekia dar didesnių aukštumų. Šiandien įmonės produkcija labai gerai žinoma ir vertinama ne tik Europoje, bet ir tokiuose tolimuose pasaulio kampeliuose kaip Japonija, Ispanija, Kazachstanas, JAV. „Doletos“ langai eksportuojami į beveik dvidešimtį pasaulio šalių, ir tai – ne riba, tvirtai įsitikinęs generalinis įmonės direktorius L. Daubara. Krizės, sukrėtusios Europos šalis, tarp jų ir Lietuvą, išmokė, jog negalima būti prisirišusiems prie vienos kurios nors rinkos, reikia būti pasiruošusiems bet kuriuo metu perkelti interesus į kitą vietą.  Stipri žmogiškųjų išteklių bazė, patys moderniausi įrengimai Rytų Europoje, nuo 1992-ųjų tolygiai besitęsianti intensyvi veikla leidžia greitai prisitaikyti prie naujos rinkos ir, suradus verslo partnerį bei nedaug investuojant į infrastruktūrą, pradėti gaminti reikalingus gaminius.  Vis dėlto, svarbiausia yra pačių „Doletos“ darbuotojų požiūris į savo darbą. Pasak direktoriaus, nėra to, kas negali būti įgyvendinta, nėra žodžio „ne“, o tik „taip“ – visa kita yra tik pinigų ir laiko klausimas.

Lengvų išeičių nėra

O pradėta buvo mažais žingsniais. Tiesa, langų gamybos pradžią Jiezne galima būtų nukelti net į 1953 metus, nes jau tuomet buvusio kolūkio dirbtuvėse pagamintas pirmasis langas. Tačiau nuo tada iki dabar praėjo jau beveik šešiasdešimt metų, o tokio laikotarpio daugiau nei gana didžiuliam šuoliui į ateitį ir modernumą. Tai, kas gaminama „Doletoje“, nelengva apibūdinti vienu žodžiu „langai“, tai, pasak direktoriaus, drąsiausių architektų užmojų įgyvendinimas, reikliausių ir įnoringiausių klientų poreikių tenkinimas. Elitiniai įmonės gaminiai – medžio ir aliuminio bei jų derinio langai – puikuojasi rezidencijų ir biurų, ambasadų užsienio šalyse ir daugiabučių namų fasaduose, privačių namų ir neįgaliųjų globos įstaigų pastatuose, nuo svetimo žvilgsnio slepia privatų įtakingų ir žymių žmonių gyvenimą, saugo jų gyvybę. „Jei užsakovas nori neperšaunamo stiklo ir dar kad langas varstytųsi, tai yra, suderinti saugumą ir patogumą – mes tai galime“, be pasididžiavimo teigia L. Daubara. Viską, ko panori klientas, galima įgyvendinti, nors tam ir prireikia nemažų darbuotojų pastangų. Nuo pieštuku pabrėžto eskizo iki pastato fasade įstatyto lango praeina nemažai laiko, kartais tam prireikia metų ir daugiau, daug kartų klystama ir taisoma, eikvojamas darbas ir žmonių laikas, bet tai yra „Doletos“ darbuotojų gyvenimo dalis, to niekada nebijota ir neieškota lengvesnių ir paprastesnių išeičių.

Ne tik kokybė, bet ir servisas

Nepaprasti langai – nepaprasti pastatai – nepaprasti klientai. Kas jie, L. Daubara sakė negalįs atskleisti, nes jų privatumas gamintojui yra šventas, be to, ir didžiuotis nėra reikalo. Už „Doletą“ kalba jos gaminiai, todėl neprireikia ypatingų reklaminių kampanijų, kad atsirastų užsakovų, kad atsivertų dar viena nauja rinka. Tiesa, tai ne taip lengva, kaip atrodo. Direktorius pasakoja, jog smelktis į naują šalį pradedama pamažu: nuvažiuojama į ten, ištiriami rinkos poreikiai, grįžus namo, paruošiami gaminiai ir su jais vykstama į parodas. Metus, du, tris kantriai ir atkakliai siekiama dėmesio, per tą laiką išsiaiškinami naujosios rinkos niuansai, galimybės į ją įsilieti. Tvirčiausias galimybes paprastai suteikia veiklos sertifikatai, juos gauti labai nelengva, bet „Doleta“ pagrįstai gali didžiuotis turinti jų daug. Įsibėgėta buvo artimiausioje aplinkoje, kaimyninėse Lietuvai šalyse, o šiandien eksportas į užsienį sudaro jau daugiau nei 70 procentų įmonės produkcijos. Pasak L. Daubaro, reikia ne tik prisitaikyti prie rinkos, bet ir pasiūlyti kažką įdomaus ir kitokio, nei jau yra tenai, prireikia daug kantrybės ir išmonės, įdirbis būna sunkus, bet visa tai dažniausiai pasiteisina. Kiekvienoje šalyje tenka ieškoti partnerių, kurių požiūris į verslą ir į klientą būtų panašus, su kuriais būtų galima bendradarbiauti, užtikrinant gaminių servisą. Juk klientai vertina ne tik kokybę, bet ir gaminio ilgaamžiškumą, tad garantinis aptarnavimas yra tiesiog būtinas, įsigijus „Doletos“ langus. Tiesa, kiekvienas užsakovas gauna instrukcijas, kaip naudoti ir prižiūrėti įsigytus gaminius, bet ne paslaptis, juokauja L. Daubara, kad jas imama skaityti tik tuomet, kai atsitinka kas nors blogo. Užbėgti tam už akių ir padeda specialistų patarimai, greita ir efektyvi pagalba, kuri užtikrina visų klientų poreikių patenkinimą.

Visų svarbiausia – komanda

Svarbiausios įmonės savybės, padėjusios jai išlikti ir kilti aukštyn, yra žmonės, įrengimai ir patirtis, tvirtina L. Daubara.  Žmonės – tai tie, kurie suranda naujus partnerius naujose rinkose, ir tie, kurie tų naujų rinkų poreikius realizuoja gamykloje, bet įgyvendinti visus sumanymus be įrengimų neįmanoma. Direktorius pasakoja, jog įmonėje esantys modernūs įrengimai leidžia dažnai keisti gaminių įvairovę, greitai pereiti nuo skandinaviško tipo langų gamybos prie japoniškų ar angliškų. Nors tai ir labai efektyvu, vis dėlto problema yra ta, kad Lietuvoje nėra panašaus lygio įmonės su tokiais įrenginiais, todėl specialistus tenka rengti patiems, o tai užtrunka ir kelis mėnesius. Ko gero, teigia direktorius, mūsų šalyje nei viena įmonė neturi tiek sertifikatų gaminiams ir tokio plataus eksporto tinklo pasaulyje, o tai yra didelis iššūkis kiekvienam jaunam specialistui, atėjusiam dirbti į „Doletą“. Tenka pripažinti, jog šie jauni žmonės, su ką tik gautais aukštojo mokslo diplomais, turi daug ką mokytis iš naujo, nes universitetuose įgytos žinios atsilieka nuo realybės įmonėje keliais dešimtmečiais. Todėl, nors ir labai svarbios investicijos į įrengimų modernizavimą, didžiulę, beveik svarbiausią įtaką sėkmei, kaip mano L. Daubara, daro komandos patirtis – kiekvienas iš jos narių yra svarbus tolygiai ir našiai dirbančiai sistemai. Įmonėje vertinami iniciatyvūs, iššūkių nebijantys žmonės, norintys siekti aukštesnių tikslų. Jiems sudaromos visos sąlygos tobulėti, įgyvendinti drąsiausius savo sumanymus, dirbti ir gauti už tai atitinkamą atlyginimą.

Įmonė – neatsiejama vietos gyvenimo dalis

Tiek administracijoje, tiek įmonės cechuose, apie kuriuos daug papasakojo gamybos darbuotojas Gintautas Puskunigis, dirba daugybė jaunų žmonių. Tai, kad jie yra čia, kad nepasirinko lengvesnio būdo užsidirbti pragyvenimui emigravus į užsienį, daug pasako apie įmonės veiklą. Jauniems specialistams, cechų darbininkams apsiprasti naujoje darbo vietoje, mokytis ir suvokti gamybos subtilybes padeda ilgamečiai įmonės darbuotojai. Jų, dirbančių „Doletoje“ po daugiau kaip 10 metų, yra dvidešimt – žmonių, tapusių tvirtu ir patikimu kolektyvo pagrindu, esančių pavyzdžiu dar tik pradedantiems darbinę veiklą jaunuoliams. Iš 200 darbuotojų didelę dalį sudaro jiezniečiai, aplinkinių vietovių žmonės, nes, pasak direktoriaus, labai svarbu, kad įmonė taptų vietos gyvenimo dalimi, įsilietų į  jį ir būtų neatsiejama nuo vietovės, nuo jos vardo.  Augdama ir modernėdama, „Doleta“ davė ne tik nuolatines, gerai apmokamas darbo vietas žmonėms, be to, jos dėka, buvo pastatyta nauja transformatorinė, užtikrinusi geresnį elektros srovės tiekimą, per visą miestą nutiestas šviesolaidis interneto kabelis. Be abejo, ne paskutinėje vietoje yra ir tai, kad gamyklos kaimynystė nekelia žmonėms jokių nepatogumų: čia ypač griežtai laikomasi aplinkosaugos reikalavimų, dažymui naudojamos nepavojingos medžiagos, utilizuojamos visos susidariusios atliekos. Įmonė taip pat yra daugelio vietos švenčių, kultūros, bažnyčios, sportinių renginių, futbolo komandos rėmėja.

Savo sėkmingu veiklos pavyzdžiu įmonė skleidžia gerą žinią tiems verslininkams, kurie dar tik pradeda ieškoti savosios nišos, ir tiems, kurie jau gana toli pažengę į priekį. Neblėstantis optimizmas, padedantis skintis kelią į priekį ir atsilaikyti prieš pasitaikančius sunkumus, atvirumas naujovėms ir drąsa – tai tik kelios svarbiausios sudedamosios dalys iš „Doletos“ sėkmės recepto, kurį savo gyvenime verta pritaikyti kiekvienam, norinčiam siekti veiklos aukštumų.

Taip pat skaitykite

4 komentarai

  1. Buvęs darbuotojas.

    Straipsnis yra gražios pasakos, kurios neatitinka realybės. Dirbau nemažai metų ir žinau, kad žmogaus atsidavimas darbui ir ilgametė patirtis ,,Doletos“ vadovams nieko nereiškia. Linkiu sėkmės lengvatikiams.

  2. dirbau

    dirbau, zinau…kaip visur, taip ir ten – paskutini prakaito lasa gatavi isspaust, bet tik uzmoket uz tai neskuba…jei butu toks „stebuklas“, tai visi dirbtu isikirte ir nereiktu per laikrascius kelis menesius darbuotoju ieskot…zmones netingi dirbti, tik uz darba ir alga nori gaut, o ne pasalpa…

  3. Rimas

    Įdomu. Jiezne pravestas šviesolaidinis interneto kabelis?Taip!… Bet kiek žmonių prie jo prisijungę? Kiek žinau, daug kas norėtų iš paprastų jiezniečių prisijungti, bet atsakoma kad nėra galimybių. Išvada, šviesolaidinis interneto kabelis ne nutiestas per visą miestą, o pakastas po visu miestu. Ir nereikia tuo girtis.

    Ir su įsidarbinimu bei pačiu darbu Doletoje yra rimtų problemų. Gražios tik oficialios kalbos apie tai…

  4. vetra

    esam dekingi,kad jiezno jaunimas mielai priimamas i darba Doletoje,
    si rimta isbandymus islaikiusi imone prisideda prie miestelio ivaizdzio kurimo.