Rūšiuojantys tausoja ir gamtą, ir piniginę

Per metus į Lietuvos sąvartynus patenka apie 1,1 mln. tonų komunalinių atliekų. Iki 70 proc. jų gali būti perdirbtos, nors yra išmetamos į bendrus konteinerius. Dažnam kyla klausimas, kodėl apskritai verta rūšiuoti atliekas? Visgi nauda yra neabejotina – sumažėja išlaidos atliekų išvežimui, tausojami gamtos ištekliai, mažėja į sąvartynus patenkančių atliekų kiekis.

Siekdama paskatinti gyventojus tapti aktyviais atliekų rūšiuotojais ir įskiepyti ekologinius gyvenimo įpročius, Aplinkos ministerija inicijavo projektą „Aš – žalias“.  „Rūšiavimas turėtų tapti kasdieniu kiekvieno Lietuvos gyventojo įpročiu. Jeigu atliekų nerūšiuosime, didėjant gyventojų skaičiui, vartojimui, kylant pragyvenimo lygiui, labai greitai paskęsime šiukšlynuose“, – sakė aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas.

Gaminami kasdieniniai produktai

Atliekų rūšiavimas ir jų perdirbimas yra naudingas ne tik kiekvienam gyventojui ekonomiškai, bet ir visai mūsų planetai. Išties, beveik visos atliekos gali būti dar kartą panaudotos. Dažniausiai rūšiuojamas stiklas, metalas, popierius, plastikas, drabužiai, elektronikos prietaisai, baterijos ir daug kitų nebereikalingų daiktų. Biologiškai skaidžios atliekos kaip maisto produktai, sodo, daržo atliekos dar gali būti naudingos jas kompostuojant ir vėliau naudojant kaip trąšą.

Iš perdirbtų atliekų yra gaminami produktai, kuriuos vartojame kasdien. Stiklo butelis po perdirbimo dažniausiai vėl tampa stiklo buteliu. Iš perdirbto kartono gaminamos naujos pakuotės, dėžės. Laikraščiai, žurnalai, kitos popieriaus atliekos dažnai tampa higieniniu popieriumi. Iš plastiko gaunamos granulės, kurios naudojamos kaip žaliava patiems įvairiausiems gaminiams – nuo tušinuko iki PVC vamzdžių.

Atliekos išvežamos nemokamai

Rūšiuojant ir perdirbant atliekas taip pat yra saugoma gamta. Popierius, stiklas, plastikas, metalas yra gaminami iš nuolat senkančių žemės resursų. Popieriui pagaminti yra naudojama mediena, plastikui – nafta, stiklui – kvarcinis smėlis, metalai dažniausiai išgaunami iš uolienų.

Rūšiuojantys atliekas ne tik saugo gamtą – jie laimi taupydami pinigus. Visų pirma, surūšiuotų atliekų surinkimas ir išvežimas yra nemokamas, todėl sumažinus atliekų kiekį komunalinių atliekų konteineryje, mokėti reikės mažiau. Be to, vertingesnes atliekas, tokias kaip butelius ar metalą galima ir parduoti. Produktus, pagamintus iš perdirbtų medžiagų, naudoti taip pat apsimoka – tokie produktai yra pigesni nei pagaminti iš „šviežios“ žaliavos.

Sąvartynai artėja prie miestų

Aplinkosaugininkai primena, kad rūšiuojant galima žymiai sumažinti atliekų kiekį, kuris nugula sąvartynuose. Kol kas čia patenka didelė dalis biologiškai neskaidžių medžiagų. Gali praeiti ir tūkstantis metų, kol jos suirs.

Popierius gamtoje nesuyra 2 metus, konservų dėžutės – 90 metų, stiklas – net iki 900 metų. Plastikas skaidosi nuo 80 iki 500 metų, tačiau net ir po to užteršia dirvą ir vandenis. Ilgainiui sąvartynai prisipildys ir atliekas teks versti vis kitose vietose, šiukšlių kalnai vis labiau artės prie miestų.

 

Taip pat skaitykite

Parašyti komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai rodomas. * Būtini įvesti laukeliai pažymėti