Birštono kultūros ir laisvalaikio centro fojė sumirgėjo nuo jurginų žiedų.
Nuo baltų iki saulės spinduliais nutviskusių žiedelių, kurie taip ir masino juos švelniai paliesti. Kiekvienas savo nenuspėjamu grožiu žavėjo ne vieną, atėjusį pasižvalgyti po parodą.
Šį kartą į plačią erdvę suplaukė savotiško mielo birštoniškių moterų fanatizmo šioms gėlėms žiedai. Vieni apsunkę nuo žiedlapių gausos, kiti gi it ietimis susmigusiais lapeliukais. Dar kitų pumpuras nuraudęs it jaunamartės veidas, o pakraščiai nubalę kaip nuotakos rūbas. Tarsi norėdami pasididžiuoti, kai kurie jurginai pakraštėlius pagyvino gelsvais ar baltais atspalviais…
Birštono Nemuno kilpų regioninio parko darbuotojų kvietimas dalyvauti parodoje buvo išgirstas. Ir tai tarsi duoklė Stanislavui Moravskiui, kuris, pasak kai kurių šaltinių, parsivežė, o gal parsisiuntė sėklų ar gumbelių iš Peterburgo. Galbūt tai ne vien tik S. Moravskio indėlis, tačiau legenda virtę kalbos mums labai brangios, ir mes šventai tikime, jog jurginus į mūsų kraštą atgabeno S. Moravskis.
Kaip tik prieš parodą per radiją buvo kalbama apie jurginų ir aibės kitokių nuostabių gėlių atėjimą į Lietuvą. Laidos metu buvo pasakojama ir apie S. Moravskį bei kitų žymių žmonių požiūrį į gėlių auginimą Lietuvoje. Tačiau norisi pažymėti, kad tik S. Moravskis savo kūryboje daug dėmesio skyrė būtent gėlėms, jų puoselėjimui ir beribiam žavėjimuisi jomis. Kituose rašytiniuose šaltiniuose pirmumas buvo skiriamas daržovėms ir vaisiams, o šis žinomas mūsų krašto žmogus Ustronėje žavėjosi gėlėmis, jas augino ir puoselėjo.
Tarp besižvalgančiųjų parodoje buvo ir miesto merė Nijolė Dirginčienė. Jos aistra jurginams, pasirodo, niekuo nesiskiria nuo kitų augintojų. Jau vien tik tai, kad kurortas taip pat turi savo jurginą, pavadintą „Birštonas“, daug ką pasako. Jį išaugino ir išrado veislę bei gumbelius atvežė Europos jurginų konkurso dukart prizininkė, selekcininkė Rita Zala iš Latvijos.
Taigi, aistringi jurginų mylėtojai ir augintojai buvo sutikti moterų ansamblio „Vakarė“ iš Kauno daina, kuri apipynė ir suartino susirinkusius.
O jurginus auginančioms Irenai Palionienei, Onai Milušauskienei, Onai Valerijai Grybauskienei, Monikai Žiūkienei, Birutei Vokietaitienei, Bronei Raudonikienei, Irenai Marčiulaitienei, „Bočių“ ir „Lietuvai pagražinti“ draugijoms, Birštono vienkiemio bendrijai ir kitiems galima sakyti didelį AČIŪ už jurginus, kurie džiugina savo grožiu mūsų kraštą. Pabaigai norėčiau juos apdainuoti eilėmis, kurias radau benaršydama kompiuteryje:
„Prie namo pamatų
Pražydo nuostabūs jurginai,
Tarsi stebuklas formų ir spalvų.
Ir kaip ilgai jie linksmins mūsų širdis
Ligi pačių rudens šalnų.
Kai sveikiname, puokštę skinam
Linkėdami daug laimės – saulės spindulių,
Nes rudeninis žiedas tebežydi
Tarsi pakviesdamas dar vasarą
Apvainikuoti jo žiedu.
Nejaugi paskutinę puokštę prisiskyniau
Po besišypsančiu saulutės
Lyg jurgino žiedas
Spinduliu šiltu…“
Vilija Čiapaitė
