Rinkimai  į savivaldą: noras tarnauti žmonėms ar pasirūpinti įrašu gyvenimo aprašyme?

karikatura-536x518 2

Vacys Staknys

Kai bendrauju su savivaldos politikais ir užduodu klausimą apie tai, kaip jiems sekasi atstovauti savo rinkėjams, dažniausiai gaunu aptakų atsakymą su nuoroda, jog jų balsai nulėmė vieno ar kito gyventojams naudingo sprendimo priėmimą. Tiksliau, jie paspaudė mygtuką arba pakėlė ranką balsuodami dėl vieno ar kito projekto. Ką gi, ir tai gerai. Visgi, yra vienas „bet“. Mes praktiškai negirdim viešų politikų pasisakymų svarbiais mūsų krašto vystymosi klausimais, o problemų yra pakankamai.
Pastaruoju metu spaudoje, savivaldybių svetainėse, socialiniuose tinkluose pasirodo nemažai straipsnių, kuriuose politikai ir savivaldybių vadovai pateikia įvairių ataskaitų, kaip jie gerai dirbo ir jų dėka savivaldybės klesti.
Ir tada iškart atsiranda noras atsakyti į tai, jog jie tam ir buvo rinkti arba dirba savivaldybės administracijoje, kad rūpintųsi krašto gerove. Tiesa, reikia pripažinti, jog kadencijų metai skiriasi. Vienoje kadencijoje būta daugiau idėjų, kitoje štilius, o dar vienoje – sumanymų įgyvendinimas. Sakyti, jog turintys savivaldoje daugumą nieko nedaro ir neturi jokių minčių, kaip turi vystytis kraštas, būtų netiesa. Bet toje „virtuvėje“ dalyvauja ne visi. Valdančioji dauguma dirba savo rate, nes mano, kad jei gavo daugiausiai balsų arba tinkamai prisijungė prie daugumos, tai jiems duoda teisę viską spręsti patiems, neatsižvelgiant į tuos, kuriems dėl įvairių priežasčių ne pakeliui. Nors vienas kitas valdančiajai daugumai nepriklausantis Tarybos narys siūlo sprendimų projektus, reikia pripažinti, jog opozicija dažniausiai neatlieka savo darbo, o tik bando kritikuoti, net negalvodama rimtai padiskutuoti svarbiais kraštui klausimais. Jau nekalbant apie rimtus projektus.

Informacijos patekimas į viešąją erdvę dozuojamas subtiliai ir, dažniausiai, su valdančiųjų nuomone. Jau seniai pamirštos spaudos konferencijos, kuriose žurnalistai galėjo užduoti klausimus be išankstinio susitarimo. Manau, kad priešrinkiminis laikotarpis užpildys šitą spragą ir mes sužinosime kandidatų į savivaldą, o ypač norinčiųjų tapti merais, nuomones įvairiais klausimais.

Nors iki savivaldos rinkimų liko jau tik pusmetis (rinkimai į savivaldą numatomi 2023.03.05 d.), politinės jėgos nelabai skuba pristatyti savo programas ir kandidatų sąrašus. Viskas vyksta patyliukais. Gan aiški situacija yra su socialdemokratais, kurie bandys išsaugoti merų postus. Prienų socialdemokratai kandidatu į merus siūlo Alvydą Vaicekauską, o Birštono – Nijolę Dirginčienę. Prienų demokratai „Vardan Lietuvos“ kandidatu į merus išrinko Loretą Jakinevičienę, LVŽS Prienų skyrius – Laimutę Jančiukienę. Birštono savivaldybėje šių partijų veikiančių skyrių nėra, nors „valstiečių“ puslapyje yra nurodyta, kad Birštono skyrius egzistuoja. Reikia numanyti, jog savo kandidatus į merus siūlys konservatoriai, „darbiečiai“ (tik Prienuose), Regionų partija, Liberalų sąjūdis (tik Prienuose).

Atrodo, partija „Laisvė ir teisingumas“ nei Prienuose, nei Birštone savo skyrių neturės. Po Seimo priimto įstatymo dėl minimalaus komitetų steigėjų skaičiaus padidinimo, atsiranda nemažas klausimas, ar šią kadenciją Tarybose narius turintys komitetai vėl dalyvaus rinkimuose?

Taip pat skaitykite