Pučiamųjų orkestrai Birštone 1924-1939 m. (I)

Kapelmeisterio F. Valeikos vadovaujamas 5-ojo pulko orkestrasPučiamųjų orkestrų istorija Birštono kurorte dar mažai tyrinėta ir laukia išsamesnių įžvalgų, nes orkestrų poveikis poilsiautojų ir besigydančių reabilitacijai buvo didelis. Orkestrai Birštone grojo jau nuo 1855 metų, nuo kurhauzo atsiradimo. Iki XIX a. pabaigos tai buvo daugiausiai žydų muzikantai, ne tik groję poilsiautojų šokiams, bet ir maršais juos sutikdavę. XX a. pradžioje be orkestro, be šokių, nebuvo įsivaizduojamas kurorto gyvenimas. 1910-1911 metais groti į Birštoną atvykdavo Igno Šablausko vadovaujamas orkestras, priklausęs „Dainos“ draugijai (plačiau apie tai bus rašoma Ignui Šablauskui skirtame straipsnių cikle).

Orkestro istorija Birštone tarpukaryje  iki šiol visuose leidinėliuose pateikiama paviršutiniškai ir klaidingai, teigiant, kad kurorte pastoviai grojo Valeikos vadovaujamas 4-ojo pulko orkestras.

4-OJO Algirdo pulko orkestrtas

„Šiais metais kurorto parke kasdien nuo 8 iki 10 val. ryto ir nuo 6 iki 8 val. vakaro grieš dūdų orkestras, o ketvirtadieniais ir sekmadieniais grieš nuo 8 vakaro iki 12 valandos nakties“ – taip apie kurorto atidarymą 1924 m. rašė poetas ir publicistas Kazys Binkis (K. Binkis. Birštono kurortas ir jo atidarymas. Raštai, t.6, V., 2005, p.515). Iki 1933 m. orkestrai grodavo nereguliariai, dažnai tik birželio – liepos mėnesiais. Baliui Matulioniui pradėjus eiti kurorto direktoriaus pareigas, šiam kurorto gyvenimo momentui buvo skiriamas nemažas dėmesys. Iki 1935 m. kurorte grojo LDK didžiojo kunigaikščio Algirdo 4-ojo artilerijos pulko orkestras. Mat jis 1923-1927 metais buvo dislokuotas Alytuje, o 1928-1934 m. Vilkaviškyje. 1934 m. pulko sutartyje su „Raudonuoju kryžiumi“ pažymima, kad „4 artilerijos pulko orkestras apsiima griežti Birštono kurorte nuo birželio  mėn. 1 d. iki rugsėjo 15 d. imtinai. Orkestras susideda iš nemažiau kaip 24 muzikantų, kurie dalyvauja griežime kasdien“ (LCVA, f.1734, ap.1, b.254, p.230 – kalba netaisyta). Susirgus kuriam nors muzikantui, jis pakeičiamas nauju, nemažesnės kvalifikacijos muzikantu. Kapelmeisteris turi diena anksčiau direktoriui pristatyti programą ir kad joje per trumpą laiką nesikartotų tie patys dalykai. Grojimo laikas nustatomas šis: „1) paprastomis dienomis dukart per dieną po dvi valandas, tarp 11.30 ir 14 val., pagal direktoriaus nurodymą ir nuo 17 iki 19 val.; 2) šventadieniais 2 kartus po 2,5 valandos tarp 11.30 ir 14.30 val., o taip pat pagal kurorto direktoriaus nurodymą tarp 16.30 ir 19.30 val.; 3) grojimo laiko pauzės sudaro nemažiau 25% groto laiko; 4) du kartus per savaitę, pagal reikalą, grojama salėje, vakarais po 3 val.“ (Ten pat). Už grojimą viso sezono metu kurorto administracija privalėjo sumokėti 8.500 litų, suteikti kapelmeisteriui kambarį gyvenimui. Kitiems orkestrantams apsigyvenimo išlaidoms duodama po 100 litų, be to, suteikiami nemokami medicininiai patarnavimai.

5-asis LDK didžiojo kunigaikščio Kęstučio pėstininkų pulko orkestras Birštone 1935-1936 m.                             

Orkestrų paviljonas

Po 1934 m. ketvirtasis pulkas dislokavosi Plungėje, tad jiems atvykti iki Birštono buvo per didelės išlaidos. Buvo pakviestas Kaune, Aukštojoje Panemunėje, dislokuoto penktojo LDK didžiojo kunigaikščio Kęstučio pėstininkų pulko orkestras. Šis pulkas ilgus metus buvo susijęs su kapelmeisteriu Florijonu Valeika (1883-1961) (sėdi baltoje kėdėje priekyje – V. K.). Turėjęs muzikinius gabumus vaikinas 1899 m. atvyko į Peterburgą, pas profesorių Stepanovą, kad išmoktų groti fleita. 1899 m. F. Valeika įstojo į Peterburgo imperatoriškąją konservatoriją, kurią baigė 1904 m. 1904-1909 m. jis tarnavo mėlynųjų kirasirų pulke. 1909-1914 m. jo tarnybos vieta buvo Rusijos kreiseris „Rusija“. 1914-1919 m. tarnavo Rusijos 271-ajame Krasnaselsko pulke, 1922 m. sugrįžo į Lietuvą. Nuo 1922 m. iki 1936 m. tarnavo kapelmeisteriu penktajame pulke, 1937-1938 m. – trečiajame dragūnų pulke. 1938 m. pabaigoje išėjo į pensiją.

1944 m. F. Valeika nuo sovietų pasitraukė į Vakarus, kur mirė 1961 metais („Karys“, 1938, nr.6-7, p.28). Birštone jis grojo tokius savo valsus ir maršus, kaip: „Kaip gi gražus, gražus rūtelių darželis“, „Kur tas šaltinėlis“, „Leiskit į Tėvynę, leiskit pas savus“, „Oi kas sodai, do sodeliai“, „Oi žiba žiburėlis“ ir įvairius kitus.

 

Bus daugiau

Istorikas Vytautas Kuzmickas

 

Istoriko Vytauto Kuzmicko ir kolekcininko Almanto Miliausko bendras projektas „Veidai ir įvykiai, praeitis ir dabartis“. Siekiame nuotraukų, istorinių dokumentų paieška, jų moksline analize, sugrąžinti iš praeities regiono garbias istorines asmenybes, nutylėtus istorinius įvykius, puoselėdami istorinę sąmonę ir ugdydami kritišką požiūrį į dabarties reiškinius.

Taip pat skaitykite

1 komentaras

  1. R.J.

    Tikrai įdomu, niekada nebuvo galima pagalvoti, kad Birštono kurorte vyko tokie koncertai… Būtų smagu, kad tai atgytų..