Prienų tilto atsiminimai 1943 – 1945 m.

!cid_ii_141db5f6181fc063Žvelgiame į įdomias kolekcininko Almanto Miliausko nuotraukas.Vienoje jų yra nusifotografavę Prienų savisaugininkai (pagalbiniai policininkai) 1943 m. Prienuose jų tuomet buvo iš viso 241, tai kartu buvo ir mokomasis dalinys – jie atliko tarnybą ir kartu mokėsi. Jų tikslas buvo saugoti tiltą ir kautis su apylinkėse pasirodančiais sovietų diversantais, taip vadinamaisiais tarybiniais partizanais, kuriems vadovavo buvęs sovietinės Lietuvos AT sekretorius Stasys Naujalis ir kiti.

Prienų savisaugininkai, taip pat vykdydami vokiečių saugumo policijos instrukcijas, aktyviai kovojo su naminės degtinės gamintojais. Marijampolės apygardos teisme 1943 m. buvo nubausti 6 degtindariai, 5 degtindarius Birštono ir Jiezno apylinkėse nubaudė Alytaus apygardos teismas.  Nemaža dalis dalyvaujančių apmokymuose savisaugininkų buvo siunčiami į Baltarusiją paremti nacių akcijas prieš raudonuosius partizanus, juos kontroliavo Prienuose dislokuotas vermachto batalionas. Rudieji okupantai nužudė ir kelis prieniečius, Plechavičiaus vietinės rinktinės narius, parbėgusius iš Marijampolės karo mokyklos.

Krašto žmonės, pažvelkime į nuotrauką, gal joje rasite tuos, kurie turėdami ginklus vėliau pasuko Lietuvos partizanų narsos keliu.                                                        

1944 m. liepos 30 d. III-iojo Baltarusijos fronto kariai užėmė Birštoną, pastatė pontoninį tiltą į kitą pusę, kad rusai galėtų veržtis link Pakuonio. Tam tiltui statyti buvo išardyta net Birutės šaltinio metalinė tvorelė. Rusų tankams persikėlus per Nemuną ties Birštonu, vermachtininkai liepos 31 d. susprogdino jų pačių pastatytą medinį tiltą Prienuose ir pradėjo trauktis link Marijampolės. Kartu su jais nuo sovietų persekiojimo į Vakarus traukėsi daug krašto inteligentų ir tarnautojų.

Įsiveržę  Baltarusijos III-iojo fronto inžineriniai daliniai, vadovaujami tuo metu pulkininko A. Šifrino, rugpjūčio 1 d. iš naujo atstatė medinį tiltą. Jį apžiūrėti ir patikrinti buvo atvykęs minėto fronto dalinių vadas generolas leitenantas A. Baranovas („Naujas gyvenimas“, 1975 02 11). Tai matome išblukusioje cituojamo laikraščio nuotraukoje. Vokiečių  lėktuvai bombardavo tiltą, bet  jis išliko, o alaus darykla buvo susprogdinta.

!cid_ii_141db5fcb869a329Sovietiniai okupantai antrą kartą okupavo mūsų kraštą. Bet niekada neturime užmiršti, kad šioje žemėje taip pat vyko žūtbūtinės Raudonosios Armijos kovos su žmonijos priešu nacizmu. Tie žuvę tarybiniai kariai – nėra mūsų priešai, jie verti atminimo. Šioje kovoje žuvo armėnas Barabjanas, rusas A.Iljinas (Birštono muziejaus fondų nuotraukoje jis kartu su seserimi ir tėvu) ir daugybė kitų karių, palaidotų Prienų ir Jiezno tarybinių karių kapinėse.                                                                                                                                                  

Sovietams okupavus Lietuvą, pradėtas masinis trėmimas į sovietinius šalčio konclagerius, prievartinis Lietuvos žmonių, gimusių 1909 – 1926 m. ėmimas į sovietinę kariuomenę. Į ją pasuko vienas kitas, dauguma – į mišką, negausi dalis – į stribus, o kai kurie, gudrumu ir papirkus sovietų gydytojus, išsirūpino atleidimus nuo karinės tarnybos. Tauro apygardos partizanai, kovodami prieš sovietinius okupantus ir stribus, atliko tiek daug žygdarbių. 1945 m. pasižymėjo leitenantas  M. Kuzmickas – Briedis, du kartus atakavęs Šilavoto stribus, drąsiai kovėsi partizanai V. Daunoras – Kelmas, Adomas Bartusevičius – Narsuolis, Juozas Ogilba – Dobilas ir šimtai šimtai kitų, už Tėvynės laisvę žuvusių ir palaidotų ir tos akimirkos nesulaukusių.

!cid_ii_141db60acfc65cb31945 m. įsimintinos ir kitos partizanų kautynės: prie Žemaitkiemio (dabartinė Birštono savivaldybė) – 1945 vasaris, Alšininkai – 1945 vasaris, Paverkniai – 1945 m. balandis, Klebiškis – 1945 m. birželis. Kolekcininko A. Miliausko nuotraukoje pavaizduoti Prienų stribyne nukankinti partizanai ir išniekinti jų palaikai. Gal jie jau įvardinti ir žinomi?

Mielieji, partizaninė tautos kova ir kančia verčia ją mus nuolatos atsiminti. Aplankykime Tauro apygardos tremties ir rezistencijos muziejų Marijampolėje, o po renovacijos – ir Prienų krašto muziejų. Bet neužmirškime, kad partizaninėje kovoje būta ne tik didvyriškumo, bet ir išdavysčių, kerštavimo, sąskaitų suvedinėjimo. Neužsidėkim rožinių akinių, tai  tikrai buvo, tai mūsų tautos nykioji mentaliteto dalis. Nekaltai išžudytos šeimos, vaikai, seneliai, moterys, dar vaitoja savo kapuose, nes dar kai kurių asmenų ir dabar laikomi priešais…                                                                                                                                                                                 

Vytautas Kuzmickas,

istorikas, Birštono muziejaus vyr. fondų saugotojas

Birštono muziejaus istoriko Vytauto Kuzmicko ir kolekcininko Almanto Miliausko bendras projektas „Veidai ir įvykiai, praeitis ir dabartis“. Siekiame nuotraukų, istorinių dokumentų paieška, jų moksline analize, sugrąžinti iš praeities garbias istorines asmenybes, nutylėtus istorinius įvykius, ugdydami istorinę sąmonę ir demokratinį, kritišką požiūrį į dabarties dalykus.

Taip pat skaitykite