Jau 1820 m. Lenkijos karalystės Augustavo vaivadijos Marijampolės apygardos sprendimu Prienų, kaip ir kitų miestų, magistratai turėjo apšviesti miesto gatves (LVIA, f.1009, ap.9, b.451, p.10).
Tačiau išvalyto kanapių aliejaus žibintai su stikliniu gaubtu buvo įrengti tik prie burmistro namų, prie bažnyčios, kitos gatvės skendėjo tamsoje. XIX amžiaus viduryje žibintuose jau pradėti deginti parafino ir spirito mišiniai, dar vėliau atsirado dujiniai žibintai. Nuo XIX amžiaus 9-ojo dešimtmečio gatvių apšvietimui pradėti naudoti žibaliniai žibintai.
Prienų magistrato pastangos apšviesti miesto gatves 1884 m.
1884 m. Prienų magistratas su burmistru Konstantinu Maslenskiu kreipėsi į Marijampolės apskrities viršininką, kolegijos sekretorių Vasilijų Šišovą, net į Suvalkų gubernijos valdybą dėl gatvių apšvietimo (Ten pat, p.1-4. Taip pat „Suvalkų gubernijos informacinė knyga (rusų kalba, Suvalkai, 1884, p.42-44). Suvalkų gubernijos valdyba pritarė 12 žibalinių žibintų Prienų gatvėse įrengimui, panaudojant iš Prienų magistrato kasos 266,20 carinių rublių (Ten pat, p.5). Tačiau magistrato finansinė būklė buvo nepalanki. 1884 m. jis savo sąskaitoje neturėjo likutinių pinigų, todėl darbai buvo neatlikti. Pagerėjus miesto mokesčių surinkimui prie šio projekto buvo sugrįžta 1891 m. (LVIA, f.1099, ap.1, b.695).
Žibalinių žibintų įrengimas
1891 m., Suvalkų gubernijos pritarimu, Prienų magistratas nusprendė žibalinius žibintus įrengti Turgaus gatvėje, skersinėje gatvėje, šalia magistrato Žaliojoje gatvėje, šalia tuometinio pašto, Bažnyčios gatvėje šalia klebonijos, Dvaro (Rūmų) gatvėje, taip pat Balbieriškio gatvėje šalia buvusio magistrato teismo, Kauno ir Naujoje Kauno gatvėse (reikėtų atlikti visą miesto ir jo gatvių bei įstaigų XIX a. II pusėje schemų istorinę rekonstrukciją – V. K.).
Reikėjo nuobliuoti tiesius ir storokus 4,20 m aukščio pušinius stulpus, jų apatinį pagrindą stipriai įtvirtinti akmenimis duobėje. Pats žibintas buvo pakabintas ant įtvirtinto metalinio papuošalo stulpo viršuje. Jis buvo sudarytas iš dviejų dalių: šešiakampio, didesnio 30 cm diametro, raudonu laku nulakuoto belgiško storoko stiklo žibinto ir jame esančio nažesnio žibinto, nudažyto bronza su jame buvusia degtimi ir žibalo talpa (Ten pat, p.11).
Žibintai buvo įrengti 1892 m. liepos 13 dieną. Juos už mažesnę, 156,12 carinių rublių sumą įrengė Prienų meistras Gilelis Rozentardas (Ten pat, p.14).
Žibintus prižiūrėjo Prienų miesto žibintininkas. Rugsėjo 15 – gegužės 15 dienos laikotarpiu sutemus, nešinas kopėčiomis, žibintus uždegdavo, o išaušus rytui juos užgesindavo. Jis pripildavo žibalo ir pakeisdavo degtis. Žibintai buvo naudojami iki Pirmojo pasaulinio karo. 1919 m. gruodyje pirmąją elektros stotį Prienuose įrengė žymūs Prienų verslo žmonės Goldbergas ir Bagrianskis (LCVA, f.388, ap.1, b.592, p.56).
Istorikas Vytautas Kuzmickas
