Prancūzų kalba – ateičiai

Jaunystėje ateitis atrodo esanti tolimas miražas, tačiau, regis, nespėji apsidairyti – o ji jau čia: metas laikyti egzaminus, rinktis tolesnes studijas, ieškoti sau tinkamos profesijos. Vienus ateitis užgriūva netikėtai – dar tik vakar galvojai, kaip čia išsisukus iš nuobodžios pamokos, o šiandien jau to paties dalyko verkiant prisireikia, bandant įstoti į norimos specialybės studijas. Kiti, o tokių, ko gero, labai reta, taip suplanuoja sau gyvenimą, kad viskas eina lyg per sviestą. Kad vėliau nereikėtų gailėtis veltui iššvaistyto laiko ir pastangų, apie būsimąsias studijas verta pradėti galvoti jau nuo šeštos klasės, kai tenka pasirinkti mokymuisi antrąją užsienio kalbą.

Graži ir išskirtinė kalba

Prancūzų kalbą besimokančios „Žiburio“ gimnazijos mokinės Miglė, Laura, Justė, Laima ir kitos jų draugės savo pasirinkimu džiaugiasi. Kalba skambi ir graži, gana panaši į anglų, o be to, labai reikalinga. Nors, pasak mokytojos metodininkės Jelenos Konovalovos, visos kalbos gražios, bet rinktis, kurią mokytis, reikia galvojant apie savo ateitį. O mergaitės puikiai suvokia, jog Lietuva, tapusi ES nare, be prancūzų kalbos išsiversti negali, juk tai Europarlamento, tai politikos, tai ryšių su vakarų Europos, Afrikos ir Amerikos prancūzakalbėmis šalimis kalba, mokėjimas, kurio tikrai prisireiks gyvenime. Laura sako, jog jos esančios labai dėkingos „Ąžuolo“ pagrindinės mokyklos mokytojai Laimai Vaitulevičienei, supažindinusiai jas su prancūzų kalba ir davusiai puikius žinių pagrindus. Be abejo, antrosios užsienio kalbos pasirinkimas priklauso ir nuo šeimų – ar tėvai skatina, remdamiesi savo patirtimi, rūpesčiu dėl vaikų ateities, ar kurią nors kalbą labiau toleruoja. Laura pasakoja, jog ją rinktis prancūzų kalbą paskatino ir tėvai, ir pačios noras išmokti išskirtinę, gana retai vartojamą kalbą. O dabar ji pasiryžo dar drąsesniam žingsniui – kartu su kitais projekto Comenius dalyviais ruošiasi vykti į Prancūziją, kur patobulins kalbos žinias, iš arti susipažins su šalimi, jos žmonėmis ir kultūra, įgis daugiau pasitikėjimo savimi. Nors jos klasės draugės sako dar nesijaučiančios taip užtikrintai, kad galėtų vykti į svetimą šalį ilgam laikui, tačiau jau yra bendravusius su mokykloje besilankiusiais užsieniečiais, mėgina skaityti prancūziškas instrukcijas, etiketes, ieško draugų internete.

Sunkūs laikai

Šie laikai prancūzų kalbai rajone sunkūs, pasakoja mokytoja J. Konovalova. Daugiausiai ją besimokančių yra Jiezno gimnazijoje ir Stakliškių vidurinėje. Į Žiburio gimnaziją prancūziškai kalbantys vaikai ateina iš „Revuonos“ ar „Ąžuolo“, bet jų būna labai mažai – 10 – 15 mokinių. Mokytojai dažnai tenka susitikti su buvusiais mokiniais, kurie sėkmingai panaudoja išmoktą kalbą, baigusiųjų Jiezno ar Stakliškių mokyklas yra dirbančių ambasadose, vertimų biuruose, užimančių gana aukštas pareigas valstybinėse įstaigose. Deja, dabar prancūzų kalbą mokytis renkasi labai mažai vaikų, daugelis jų renkasi rusų, kurią laiko reikalingesne ateityje. J. Konovalovos manymu, dėl tokio prancūzų kalbos nunykimo šiek tiek kalta Švietimo ir mokslo ministerija, neskatinanti šios kalbos pasirinkimo ir dėstymo. Sudėtingą padėtį stengiasi pakeisti patys mokytojai. Iš mirties taško visus išjudino ilgametė Stakliškių vidurinės mokyklos mokytoja Aldona Gavelienė, pirmoji užmezgusi ryšius su Prancūzijos ambasada, kuri padėdavo surengti mokytojams stažuotes, o vaikams mainų programos keliones į Prancūziją, gyvenimą šeimose. Dabar panašią misiją vykdo Comenius programa, suteikianti progą susipažinti su užsienio šalimis, tarp jų ir Prancūzija. Viena iš didžiausių problemų mokytoja J. Konovalova laiko retoką susidūrimą su prancūzų kalba, mokiniams labai trūksta gyvo bendravimo. Labai gerai, kad galima bendradarbiauti su Jiezno ir Stakliškių mokyklomis, kurios dalyvauja daugiašaliuose Comenius projektuose ir yra užmezgę ryšius su Prancūzijos mokyklomis, todėl galima susitikti su prancūzų vaikais, pabendrauti, pasimokyti.

Kūrybingi mokytojai ir mokiniai

Mokytoja J. Konovalova prancūzų kalbą dėsto jau daugiau kaip 30 metų. Ji baigė Charkovo (Ukraina) universitetą, kur jai kalbą dėstė tikra prancūzė, visuomet prisimenama su pasididžiavimu ir pagarba. Baigusi studijas, su vyru, aviacijos specialistu, J. Konovalova atvyko gyventi į Prienus, abu dirbo tuometinėje Eksperimentinėje sportinės aviacijos gamykloje. Vėliau ji ėmė dirbti „Revuonos“ vidurinėje mokykloje, „Žiburio“ gimnazijoje. Ilgametė patirtis ir meilė prancūzų kalbai darbą pavertė itin mėgiamu užsiėmimu, kuriam negaila jėgų ir laiko, vis atsiranda naujų idėjų, kaip dėstyti gana nelengvą dalyką. Mokytojui neturi trūkti kūrybiškumo, teigia J. Konovalova, todėl ji naudojasi ne tik vadovėliais, bet ir sugalvoja įvairių užduočių, kad vaikai ugdytų praktinius kalbos gebėjimus, nuolat įsigyja įvairios medžiagos skaitymui, pokalbiams, vertimams. Neapsiribojama tik pamokomis. Prancūzų kalbą besimokantys vaikai gali dalyvauti jiems rengiamuose rajoniniuose ir respublikiniuose konkursuose, tarptautiniuose projektuose. Ypač daug naudos teikia kasmet kovo mėnesį vykstantys Frankofonijos renginiai, kurie rajone rengiami jau dvylikti metai, ir keliauja iš vienos mokyklos į kitą. Respublikinėse olimpiadose gali dalyvauti dvyliktokai, o laimėtojams dovanojamos kelionės į Prancūziją. Išbandyti save mokiniai gali rajoniniame raiškaus skaitymo konkurse Stakliškių vidurinėje mokykloje, kurį kasmet organizuoja mokytoja A. Gavelienė. Be to, mokiniai laukiami vertimų konkurse – šis yra respublikinis, bet rajone organizuojamas ir savas. O šiemet pirmą kartą surengtas patarlių iliustravimo konkursas. Mokytoja J. Konovalova sako buvusi nustebinta vaikų fantazijos, minčių įvairovės, kurią ji tikisi panaudoti ir savo pamokose.

Prancūzų kalbą besimokantys vaikai labai dažnai tampa rajoninių ir respublikinių konkursų nugalėtojais, laureatais. Taip yra dėl to, jog mokyklose dirba labai geri specialistai, vaikai noriai mokosi, yra gabūs ir kūrybingi. O svarbiausia – ir vieni, ir kiti dirba, galvodami apie ateitį, jausdami atsakomybę už save ir kitus.

Taip pat skaitykite