Pranciškus Grodeckis (1863-1944) – Birštono gydytojas, viso mūsų krašto žmogus, Lenkijos patriotas, Lietuvos mylėtojas

Gelbėkit vaikus

Prie „Birutes“saltinio

Jį prisimenu visur, o ypač Birštone, kur jis 1906 m. atrado „Lidijos“ (vėliau „Birutės) šaltinį, spaudos leidiniuose, to meto laikraščiuose lietuvių, rusų, lenkų kalbomis propagavo Birštono kurortą, o 1903–1910 m. atsidavęs gydė ligonius. Be jo nesuvokiama Prienų istorija, kur jis 1894–1906 m. dirbo gydytoju. Dar didesnius pėdsakus jis paliko Kaune, kur 1903–1915 m. dirbo gydytoju pirmojoje Kauno ligoninėje (dabar vadinama „Raudonojo Kryžiaus“ vardu), kitose ligoninėse, ilgus metus buvo miesto Dūmos medicinos vadybos narys, vyr. gydytojas, kaip mokytojas dėstė sanitariją ir higieną Kauno lenkų ir rusų gimnazijose. Buvo pirmasis 1909 m. įsteigtos lenkų švietimo draugijos pirmininkas. Nueini į Kauno miesto muziejų Rotušėje ir čia jo pėdsakai, jis buvo vienas pirmųjų muziejaus įkūrėjų 1905 m.

Pranciskus Grodeckis Kauno apylinkese

Pasivaikštai Kleboniškio šile ir atsiduri vietoje, kur jis su sūnumi Milošu Gabrieliu ir kitais entuziastais skraidė, dar arklių į skridimą išvedamais sklandytuvais. Iš Kleboniškio buvo perskrendama Neris ir nusileidžiama Lapėse.

Birstoniete 20 a pradzioje

O kokie šios asmenybės pėdsakai Lenkijoje, kur jis su šeima gyveno 1919–1944 m.? Žymus Lenkijos kariuomenės medikas, pulkininkas, vienas Lenkijos Medicinos draugijos vadovų. 1939–1944 m. šis patriotas kaip medikas padėjo patriotams kovoti tiek prieš nacius, tiek prieš sovietus. 81 metų senuką, medicininės komandos pagalbos lenkų patriotams vadovą, naciai nužudė 1944 m. rugpjūčio 10 dieną Varšuvos krašte, lenkų pogrindžio centru tapusiame Milanovko mieste (dabar 15 000 gyventojų).

PRANCISKUS GRODECKIS

Jo asmenybės svorį parodo jo glaudūs draugiški santykiai su Birštonui taip nusipelniusias gydytojais Juozu Brundza, Roku Šliūpu, dantų gydytoju Ignu Šablausku, su Birštono klebonu Jonu Karveliu, su būsimuoju ministru pirmininku ir prezidentu Kaziu Griniumi.

Pradėkime nuo „Birutės“ šaltinio

Nusileidžiame nuo kurhauzo šiek tiek žemyn. Šalia prieš keletą metų metų sutvarkytas taip vadinamasis „Birutės“ šaltinis. Gražus, puikus, bet vargiai ar autentiškai toje pačioje vietoje atkurtas. Ir teka šaltinyje jau nebe „Birutės“ vanduo. Jo cheminę sudėtį Pranciškus Grodeckis yra pateikęs 1906 m. medicinos žurnale „Czasopismo lekarskie“, nr.5, nr.6. 1910 m. jis suredagavo savo buvusius straipsnius ir kurorto savininkės Lidijos Milerytės-Kochanovskos, o vėliau turėjusios ir Albanti pavardę, lėšomis išleido lietuvių kalba „Birštonas ir jo gydomieji dalykai“, kur aprašo 11 cheminių medžiagų sudarančių kurorto savininkės garbei pavadintą mineralinį šaltinį. Šaltinio atradimas ,,Pranciškaus Grodeckio susipažinimas su europine praktika praturtino taikomų ligoniams vandens vonių ciklą. Šalia mineralinių vandens vonių pradedamos naudoti drumzlių vonios, angliarūgštinės vonios iš mineralinio ir Nemuno vandens“ („Birštonas ir jo gydomieji dalykai“, Vilnius, 1910, p.6–7). Jau 1906 m. analizuodamas 1904 –1905 m. gydymo rezultatus pažymėjo, kad iš 695 gydytų ligonių buvo 233 vyrai ir 462 moterys. Iš jų pasveiko 34 %, žymiai pagerėjo sveikata – 44 %, šiek tiek pagerėjo – 13 %, nepasveiko – 9 %. Gydytojas jau 1906 metais, ištyrinėjęs vietinį, švelnų, spygliuočių miškų prisodrintą orą, pasiūlė steigtis sanatoriją vaikams (Czacopismo lekarskie, 1906, R.6, t.4, s.163–166). Deja, ši idėja kitoje Nemuno pusėje, Kampiškėse, buvo įgyvendinta tik tarpukaryje.

Pagarba vardui – pagarba žmogui, pagarba tautai

Keisčiausia ir nesuprantamiausia, kad savivaldybės ir jos institucijų – TIC, Viešosios bibliotekos, muziejaus tinklapyje – „gėriesi“ Ivanu Grodeckiu. Bet, mielieji ponai, jis tikrai ne Ivanas. Jis – tikras lenkas Pranciškus. Jau 2012 metais rašydami krašto spaudoje pateikėme šio žymaus ir svarbaus Birštono žmogaus trumpą gyvenimo apybraižą su jo tikruoju vardu. Prieš pusantrų metų parašėme į savivaldybę, į TIC-ą, kad ištaisytų klaidas. O jose ne tik faktai, susiję su Pranciškum Grodeckiu, bet dar ir įvairių fantazijų! Deja, niekas nepasikeitė. Gerbiamieji ponai, jūs juk dirbate pagal 2014–2020 metų Lenkijos-Lietuvos bendradarbiavimo abipus sienos programą. Lenkai sudaro gana gausią svečių ir kurorto paslaugų gavėjų dalį. Jūs bendradarbiaujate su Elku (http://birstonas.lt/wp-content/uploads/2015/12/2015-m.-meres–ataskaita.pdf).

Gerbiamieji, ar nematote, kad tokiu nesupratimu tiesiog negerbiama žinoma Lietuvos ir Lenkijos asmenybė, artinusi dvi tautas, tiesiog negerbiamas pats Birštonas.

O gal tai anų senų laikų valdžios elgesio paradigma: „Valdžia – visos išminties, tobulumo ir žinojimo metas. Kas nėra valdžioje, tas yra niekas. Ir todėl į juos, kad ir argumentus beriančius, neverta kreipti dėmesio“?! Ir visgi pabersim, kad bent savo balsą vis stipriau reiškianti Birštone visuomenė tai suprastų ir įvertintų…

Pranciškaus Grodeckio šeima

Katalikas Pranciškus Grodeckis gimė sunkiomis Lietuvai ir Lenkijai 1863 m. sukilimo pradžios dienomis, sausio 28 dieną. Jo tėvas bajoras, turėjęs Lenkijos pajūryje dvarą, Jozefas Grodeckis, žmona bajoraitė Senia Skrobecka (KAA, f.I-474, ap.2, b.13, p.41). 1889 m. lapkričio 30 d. Pranciškus baigė Varšuvos medicinos universitetą (pridedame diplomo kopiją, kur yra įrašytas ir tikrasis jo vardas). Nuo 1890 iki 1899 metų jis dirbo Varšuvoje valdininku Karo medicinos valdyboje. 1899 metais jis vedė Barborą Tvarovską. 1890 metais balandžio 5 dieną jiedu susilaukė sūnaus, kataliko Milošo Gabrieliaus (1890-1980), vėliau žymaus Druskininkų kurortologo, Lenkijos medicinos draugijos vadovo, kovotojo su naciais (Ten pat, p.23–23 ap.)

1899–1900 m. gydytojas dirbo Petrokovo gubernijos Ravos ligoninėje (Ten pat). Nuo 1894 iki 1906 m. jis, kaip laisvai praktikuojantis (atvažiuojantis) gydytojas, dirbo Prienuose (Suvalkų gubernijos informacinė knyga, Suvalkai – 1894 m. p.170, 1905 m. p.168). Kaip pastebi jo bičiulis, vėliau būsimasis ministras pirmininkas ir prezidentas Kazys Grinius, P. Grodeckis Prienuose buvo trečiasis gydytojas po dr. Žodnickio ir dr. Mošalskio. O ypač įdomu tai, kad čia, Prienuose, P. Grodeckis davė pradžią Prienų krašto etnologijos tyrinėjimams. Jis parašė studiją apie Prienų apylinkių gyvenamąsias trobas. Ši studija yra kažkuriame Rusijos archyvų (K. Grinius. Atsiminimai ir mintys, V., 2006, p.99). Nuo 1903 m. P. Grodeckis jau dirbo Kaune. Tais pačiais metais jis jau pradėjo dirbti kaip konsultantas Birštone. Nuo 1904 m. jis dirbo kaip kurorto vyr. gydytojas (KAA, f.I-474, ap.2, b.13, p.17).

 

Bus daugiau

Istorikas Vytautas Kuzmickas

Taip pat skaitykite

Parašyti komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai rodomas. * Būtini įvesti laukeliai pažymėti