2017 m. kovo 23 d. UAB „Birštono vandentiekis“, atstovaujama direktoriaus Cezaro Pacevičiaus, ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, atstovaujama direktoriaus Ignoto Šalavėjaus, veikiančio pagal Įgyvendinančiosios institucijos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. D1-632 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros nuostatų patvirtinimo“, papildytus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. D1-728 „Dėl Aplinkos ministro 2011 m. rugpjūčio 11 d. įsakymo Nr. D1-632 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros nuostatų patvirtinimo“ papildymo“, pasirašė finansavimo ir administravimo sutartį dėl projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra ir rekonstravimas Birštono savivaldybėje“ Nr. 05.3.2-APVA-R-014-21-0003 finansavimo. Finansavimas skirtas pagal 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ 05.3.2-APVA-R-014 įgyvendinimo priemonę „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra, įmonių valdymo tobulinimas”.
Šiuo metu Birštono savivaldybėje ne visi gyventojai turi centralizuotai tiekiamą vandenį ir ne visi gyventojai turi galimybę centralizuotai tvarkyti nuotekas. Centralizuotas vanduo tiekiamas ir nuotekos centralizuotai tvarkomos beveik visiems Birštono gyventojams, tačiau dalis gyventojų naudojasi vietinėmis nuotekų tvarkymo sistemomis – nuotekų kaupimo – išgriebimo talpomis arba tvarko kitais būdais.
Sodų bendrija „Rūta“ šiuo metu yra urbanizuojama, nuolatines gyvenamąsias vietas turinčių gyventojų vis daugėja. Didžioji dalis gyventojų turi centralizuotą vandentiekį, tačiau centralizuoto nuotekų tvarkymo paslaugomis gali naudotis tik maža dalis gyventojų. Dėl šios priežasties būtina pakloti naujus nuotekų ir vandentiekio tinklus.
Birštono miesto nuotekų tinklai labai apkrauti dėl infiltracijos. Šiuo metu infiltracija į nuotekų tinklus siekia kiek daugiau nei 40 proc. Siekiant mažinti infiltraciją bei nuotekų tvarkymo sąnaudas, būtina rekonstruoti nuotekų tinklą, kuriuo nuotekos atiteka iš Kernuvių kaimo, bei nuotekų tinklą Algirdo ir Kęstučio gatvėse.
Įgyvendinus projektą ir nutiesus 309 m vandentiekio tinklų bei 1,772 km nuotekų tinklų, bus sudaryta galimybė prisijungti prie vandentiekio tinklų 29 vartotojams, o prie nuotekų tinklų – 60 vartotojų. Taip pat bus rekonstruojami ir esami vandentiekio ir nuotekų vamzdynai Birštono mieste Algirdo gatvėje, nuotekų tinklai Birštono viensėdyje (vandentiekio – 0,288 m, nuotekų – 7,34 km).
Įgyvendinamo projekto tikslas – sudaryti sąlygas Birštono miesto ir Viensėdžio gyventojams prisijungti prie centralizuotos vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemos bei gauti kokybiškas vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas Birštono savivaldybėje.
Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma siekia 2.165.925,00 EUR. ES struktūrinių fondų lėšos sudaro apie 1.073.676,65 eurų, projekto vykdytojas – UAB „Birštono vandentiekis“ ir Birštono rajono savivaldybė – įsipareigojo prisidėti ne mažiau kaip 1,1 mln. eurų.
Šiuo metu Projektui įgyvendinti pasirašytos sutartys:
- Rangos sutartis „Buitinių nuotekų linijos Birštone Algirdo g. II-os kategorijos nesudėtingo statinio rekonstrukcijos į neypatingą statinį darbai“. Rangovas UAB „Infes“;
- FIDIC inžinieriaus ir techninės priežiūros paslaugų sutartis. Tiekėjas – UAB „Pro Bonus“;
- Projekto administravimo ir viešinimo paslaugų tiekėjas – UAB „Teisa“.
Kiti numatyti rangos darbai bus perkami artimiausiu laiku.
Projekto veiklų įgyvendinimo pradžia – 2015 m. liepos 27 diena. Projekto veiklų įgyvendinimo pabaiga – 2020 m. kovo 31 diena.
Darbų pradžia Algirdo gatvėje paskelbta 2017 m. balandžio 20 dieną. Darbus planuojama atlikti per 2 metus.
Šiuo projektu bus sudaryta galimybė prisijungti prie viešojo vandens tiekimo sistemos 29 būstams ir prie nuotekų šalinimo sistemos – 60 būstų. Rekonstruoti 7,63 km vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų Birštono savivaldybėje.
Įgyvendinus projektą bus sukurtos tinkamos vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sąlygos Birštono miesto gyventojams. Bus užtikrintas ilgalaikis technine ir ekonomine prasme vartotojams prieinamas socialiai būtinų vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimas, sumažės požeminių vandenų tarša.
Europos Komisijos įspėjimas įpareigoja visiškai išspręsti nuotekų tvarkymo problemas
2017.05.30 , Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija
(sutrumpintas pranešimas)
Aplinkos ministerija šiuo metu rengia Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pataisas, kurios padėtų reikiamai įgyvendinti Miestų nuotekų direktyvą ir panaikinti Europos Komisijos pradėtą pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą. EK požiūriu, mūsų šalis įvykdė ne visus šios direktyvos reikalavimus.
Pažeidimu laikoma tai, kad Kėdainių aglomeracijos nuotekos nėra išvalomos iki nustatytų reikalavimų. Be to, Lietuva neužtikrino, kad 58 aglomeracijose (Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys, Alytus, Marijampolė, Utena ir kt.) ne mažiau kaip 98 proc. nuotekų būtų tvarkoma centralizuotai ir tik ne daugiau kaip 2 proc. – individualiose nuotekų tvarkymo sistemose. Pastarosiose nuotekos tvarkomos prasčiau, nei reikalaujama.
„Nors Miestų nuotekų direktyvai įgyvendinti mūsų šalis investavo apie 1 mlrd. eurų, o pastatyti šiuolaikiški valymo įrenginiai leidžia mažinti neišvalytų nuotekų kiekius, bet dar turime pasistengti, kad atitiktume visus šios direktyvos reikalavimus. Todėl labai svarbus žingsnis – patikslinti Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą“, – sako aplinkos viceministras Mindaugas Gudas.
Pagrindinis siūlomų šio įstatymo pataisų tikslas – užtikrinti, kad visose teritorijose, kur gyvena daugiau kaip 2 tūkst. žmonių, veiktų centralizuotos nuotekų surinkimo sistemos ir kad prie jų prisijungtų visi gyventojai. Prisijungti bus privalu per 9 mėnesius nuo tos dienos, kai sudaromos sąlygos prisijungti. Šiai įstatymo nuostatai įsigalioti numatytas vienų metų pereinamasis laikotarpis. Gyventojams, kurie per tą laiką neprisijungs, bus taikomos sankcijos. Nuotekas tvarkyti individualiai būtų leidžiama tik išskirtiniais atvejais – jeigu centralizuotos sistemos kainuotų per brangiai.
Siūlomos pataisos numato naujų prievolių vandens tiekėjui. Jis turėtų ne vėliau kaip per penkerius metus nuo įstatymo įsigaliojimo užtikrinti, kad aglomeracijos teritorijose, kur gyvena daugiau kaip 2 tūkst. žmonių, būtų centralizuotos geriamojo vandens ir nuotekų sistemos ir sudaryti sąlygas gyventojams prisijungti. Jeigu vandens tiekėjas nevykdys šių pareigų, jam bus taikomos sankcijos.
Dabar galiojančią nuostatą, kad vandens tiekėjas privalo atvesti geriamojo vandens ir nuotekų infrastruktūros įvadus ir išvadus iki gyventojo sklypo ribos, siūloma keisti ir įpareigoti nutiesti įvadus ir išvadus iki būsto ribos. Atsižvelgus į energetikos sektoriaus patirtį, ketinama nustatyti, kad ekonomiškai pagrįstos prisijungimo prie geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros išlaidos būtų įskaičiuojamos į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainą.
Be to, siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai aglomeracijų teritorijose centralizuota nuotekų surinkimo sistema dar neišvystyta, individualiai tvarkyti nuotekas leidžiama naudojant tik sandarius nuotekų kaupimo rezervuarus, iš kurių nuotekos išvežamos ir išvalomos aglomeracijos valymo įrenginiuose. Tai leistų užtikrinti, kad individualios nuotekos bus sutvarkomos pagal reikalavimus, taikomus tos aglomeracijos nuotekų valyklai.
Preliminariais duomenimis, visiems Miestų nuotekų direktyvos reikalavimams įgyvendinti dar reikėtų apie 100 mln. eurų. Aplinkos ministerija ieško galimybių šiam tikslui panaudoti ES paramos lėšas. Aktyvių veiksmų privalo imtis ir vandens tiekimo įmonės. Jos turi plėtoti tinklus aglomeracijose ir jau dabar aktyviai skatinti gyventojus jungtis prie tinklų (nemokamas prisijungimo projektas, galimybė už prisijungimą sumokėti išsimokėtinai ir kt.).
Report