Popietė Justino Marcinkevičiaus 85-osioms gimimo metinėms paminėti

IMGP5238Sakoma, jog gimdamas žmogus atsineša ir savo likimą. Kiekviena diena tarsi įrėžia į likimo laiką tai, kas jam skirta. Ir Lietuvos šaukliui Justinui Marcinkevičiui likimas sudėliojo datas, kurios laikui bėgant tapo ne tik jo atminimo, bet ir Tėvynės, kurią jis mylėjo, žymėmis.

Štai, jis gimė 1930 m. kovo 10 d. Važatkiemyje (Prienų raj.). Net ir jo išėjimo Anapilin datą likimas pakoregavo, jog mes tegalime tik stebėtis – vasario 16-oji, Lietuvos Valstybės atkūrimo diena.

Prisiminti, minėti, bendrauti mums leidžiama su Šimtmečio žmogum, dainium, poetu Justinu Marcinkevičium kasdien, nes jo memorialiniame kambaryje, esančiame Prienų viešojoje bibliotekoje, gali pajusti jo tylų buvimą.

Šie metai svarbūs Lietuvai, kiekvienam lietuviui. Tai Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 25-erių metų sukaktis. Tačiau dar viena svarbi data – tai 85-osios didžiojo Lietuvos dainiaus, visa esybe pasinėrusio į Tėvynės ir jos kalbos išsaugojimą, ją apdainavusio poeto Justino Marcinkevičiaus gimimo metinės. Ir ne veltui visa Lietuva mini šias datas, nes jos yra labai svarbios visai šaliai…

Prienų J. Marcinkevičiaus viešojoje bibliotekoje susirinko žmonės pagerbti mūsų kraštietį.

Į poezijos ir muzikos valandą „Gyvenimas eina ir eina“, skirtą poeto 85-osioms gimimo metinėms paminėti, susirinko gausus būrys ne tik kraštiečių, bet ir svečių.

Kaip ir dera, renginį pradėjo „Žiburio” gimnazijos mokinių dainuojamos dainos. Jos priminė, jog mes ne vieni, tarp mūsų yra ir poetas, mylimas ir gerbiamas žmogus. Į susitikimą atvyko Lietuvai pagražinti draugijos valdybos pirmininkas Juozas Dingelis, kuris padovanojo nuotrauką su Justinu Marcinkevičiumi, pasidalino prisiminimais apie jį.

Visus džiugiai nuteikė skaitomos eilės iš poeto kūrybos ir dainos, kurias atliko Veiverių moterų vokalinis kvartetas.

Renginio metu Lietuvos Respublikos Seimo narys Andrius Palionis apdovanojo konkurso „Laiškas gimtinei, žemei ir žmogui“ dalyvius. Visi laiškai nuostabūs ir, kaip sakė Seimo narys, kiekvienas buvo vertas apdovanojimo. Juos parašė 25 žmonės, iš jų net 7 suaugusieji. Laiškai buvo gauti iš trijų mokyklų: tai Stakliškių gimnazijos mokiniai, kuriuos parengė mokytoja Edita Valatkienė, Išlaužo pagrindinės mokyklos 3-4 kl. mokinukai, kuriuos parengė pradinio ugdymo mokytoja Aušra Balkūnienė ir bibliotekininkė Irma Židonienė, bei Šilavoto pagrindinės mokyklos mokiniai, kuriuos parengė lietuvių kalbos mokytoja Virginija Maščinskienė.

O suaugusiųjų būrelis taip pat savo laiškais sujaudino ne vieną. Tai Ona Valerija Grybauskienė, Aldona Milda Valatkienė, Antanas Krūvelis, Antanina Strumilienė, Giedrė Morkūnaitė, Rimantė Butkuvė, Genovaitė Mačiūtė, Edita Valatkienė. Kaip sakė Seimo nario padėjėja Valė Petkevičienė, jie visi bus publikuoti spaudoje.

Renginys baigėsi, tačiau mes kiekvienas širdyje auginame ir puoselėjame meilę žmogui, kuris visa širdimi mylėjo Lietuvą, gimtąjį kraštą, žmones ir lietuvių kalbą. Jo eilės skrieja per visą pasaulį ir tarsi dainuoja himną, aukštinantį mažutę, bet turinčią didelę širdį Lietuvą.

O pabaigai norėčiau pacituoti Justino Marcinkevičiaus eiles, skirtas gimtajai kalbai:

„Gimtųjų žodžių apkabintas,

Aš gyvas kalboje.

Sakau: esi man kaip žibintas

Pasaulio tamsoje.

Kas moka žodį – randa kelią

Visur ir visada.

Sakau: lietuviška knygelė –

Kaip neregiui lazda.

Kalba gimtoji – kasdieninė

Tu – duona mums esi.

Kai tariam: motina, gimtinė,

Dangus – ir mes visi.“

Vilija Čiapaitė

Taip pat skaitykite

1 komentaras

Parašyti komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai rodomas. * Būtini įvesti laukeliai pažymėti