Vilija Čiapaitė
„Poezijos pavasario” paukštė, plačiai išskleidusi sparnus, sklando po Lietuvos dangų, tarsi ieškodama tinkamos vietos susisukti lizdui. Taip jau 52 kartą ji sklendžia ir ieško vis naujos vietos, naujo kampelio.
Štai, šiais metais Šilavoto Davatkyne dešimtą kartą nusileido „Poezijos pavasario” paukštė su plunksnos, dainos ir žodžio pranašais. Tai Vytas Dekšnys, Regimantas Tamošaitis, Donatas Petrošius, Laura Sintija Černiauskaitė, Kerry Shawn Keys, Aldona Ruseckaitė, Olita Dautartaitė ir bardas Edmundas Janušaitis.
Kaip visada, svetingai pasitikęs Davatkynas supažindino su Šilavoto jaunųjų drožėjų parodėle ir Nijolės Janulevičienės megztų lėlių ekspozicija. Vienur žydinčios gėlės lenkė galvas kiekvienam atvykusiam, kitur gi tik bandė susidraugauti su Davatkyno prieigomis ir įleisti šaknis, kad rudeniop pražydę džiugintų ne tik lankytojus, bet ir čia gyvenusių, bet vis dar tarsi sklandančių davatkėlių sielas.
Poezijos pavasario pranašai, kartu su šmaikščiąja ir žodžio kišenėje neieškančia Aldona Ruseckaite pradėjo poezijos skaitymus. Tačiau, kaip ir dera gražiam jubiliejui, reikia ir palaimos iš dangaus. Prapliupo lietus, lydimas žaibų ir perkūno… Čia perkūnas kaip dera driokstelėdavo ir su smarkiu lietumi bei žaibais tikrą gamtos „paradą” surengė, o poetai skaitė eiles po lietsargiais. Be abejo, ne vienas jautė baimę, kad nebūtų poetiškų aukų nuo sąlyčio su mikrofonu, tačiau, ačiū Dievui, viskas baigėsi laimingai. Beje, mintyse užsifiksavo akimirka: trobelės tarpduryje bardas Edmundas Janušaitis, brazdindamas savo brangų turtą – gitarą, dainuoja apie mergaitę iš Šančių, o kelios merginos, apsirengę tautiniais rūbais, pasilenkę pro atvirą langą klausosi jo dainavimo… Net širdis apsalo nuo vaizdo, koks tai nuostabus vaizdas!
Beje, poetas Kerry Shawn Keys prisipažino, jog Petras Lincevičius, dailininkas, kurio šaknys čia, Šilavote, moko jo dukrą dailės. Tai puikus akcentas ir pažintis su vieta, kurioje gyvena jo dukros mokytojas… Smagu, kad kai Skriaudžių etnografinis ansamblis „Kanklės” kad uždainavo, tai ir perkūno dundenimą užgožė! Tačiau tai buvo tik laikina akimirka.
O poezijos pranašus svetingai sutikusi Danguolė Lincevičienė juos apdovanojo Davatkyno bičių suneštu medumi bei bijūnų žiedais. Gal svečiai, atskridę po poezijos paukštės sparnu, vakare laižydami medų ilgai prisimins akimirką, kuomet šėlstant gamtai jie pasislėpę po skėčiais skaitė eiles, kurios nuvilnijo iki pat Nemuno, nušlamėjo pušų viršūnėmis ir įstrigo į kiekvieno, atėjusio pabendrauti, susitikti su poetais, širdį. Beje, Prienų rajono savivaldybės meras Alvydas Vaicekauskas su žmona Audrone taip pat čia pabuvojo ir krikšto iš dangaus gavo. Gamtai juk visi lygūs!
Po kelių valandų visa graži draugija patraukė Birštono link.
Birštone nutūpusi poezijos paukštė
O Birštone lietaus ir gamtos palaimos nebuvo nė šešėlio. Gal dėl to, kad tai 19 susitikimas? Čia nuo Nemuno sklindanti vėsa ir saulė niekaip neleido suvokti, jog poetai – poezijos pavasario pranašai, buvo vos už keliolikos kilometrų, kur šėlo gamta.
Ramybė, susikaupimas ir aidu kitoje Nemuno pusėje atsiliepiantys bardo Edmundo Janušaičio dainų žodžiai, poetų skaitomų eilių ir vertimų gijos. Vis tai tarsi tiltu sujungė abu krantus.
Beje, šaunioji aktorė Olita Dautartaitė pirmąsias eiles skyrė Baliui Sruogai. Nuo 1997 metų Birštono senajame parke, dvylikos liepų pusratyje, iškilęs pilko akmens B. Sruogos biustas kasmet sulaukdavo poetų, tačiau šie metai paliko tai užnugaryje.
Tačiau, kaip bebūtų, paukštė ir čia buvo saugi, nes poetai, žiūrovai, svečiai meiliai ir gražiai ją sutiko ir apgaubė tikra kurortine šiluma, kur ji jautėsi saugi, rami, kaip ir poetai, kuriuos po savo sparnu ji atsineša. Svetingai „Poezijos pavasario” pranašus sutikusi Birštono merė Nijolė Dirginčienė pasidžiaugė drauge su visais puikiu renginiu. Juk pranašai, nešantys poezijos spindulius, atvyksta pavasarį, kuomet obelys tik tik nužydėję, alyvos dar laiko apsunkusias nuo žiedų kekes, o sklandantys it miniatiūriniai parašiutai pienių pūkai skelbia apie artėjančią vasarą…
