Pirmieji metai nenuvylė

Praeitų metų rudenį Stakliškių vidurinei mokyklai pradėjo vadovauti Loreta Šernienė. Naujojo vadovo atėjimas – didžiulė permaina visai mokyklos bendruomenei, tiek mokytojams, tiek mokiniams ir jų tėvams, tiek seniūnijos žmonėms. Žinoma, tai ypatingas įvykis ir pačiai direktorei, kuri turėjo susipažinti su darbuotojais, įsigilinti į mokyklos ugdymo procesą ir jo perspektyvas, užmegzti ryšius su visuomene. Pirmieji darbo metai ir jai, ir stakliškiečiams – išbandymų laikas, apie tai direktorė L. Šernienė pasakoja kaip apie įdomų, naujų atradimų ir mokymosi kupiną gyvenimo laikotarpį.

Svarbu tai, kad atėjusi į mokyklą naujoji vadovė iš karto pajuto dalies kolektyvo palaikymą. Aišku, naują žmogų reikia gerai pažinti, kad imtum juo tikėti ir pasitikėti, tačiau L. Šernienė mano, kad jai tas pavyko. Su vaikais jai visada buvo įdomu bendrauti ir dirbti, todėl nuo pirmųjų dienų stengėsi kuo geriau suprasti jų poreikius ir viltis, kalbėjosi su koridoriuje sutiktais mokiniais, kreipėsi ir į Mokinių tarybą, prašydama išsakyti savo lūkesčius, patarimus, pageidavimus. Juk mokykla, pasak direktorės, visų pirma yra vaikams – ne darbo vieta mokytojams ir direktorei, o mokinių ugdymosi, tobulėjimo erdvė, kurioje jie turi jaustis saugiai ir jaukiai, kur juos pasitiktų graži aplinka, draugiška ir maloni atmosfera. Kai mokykloje gera vaikams, patenkinti ir jų tėvai, mano L. Šernienė, o tai itin svarbu kiekvienai ugdymo įstaigai.

Kiekviena darbo diena – pilna tikslų ir uždavinių, tačiau pirmasis ir didžiausias tikslas, kurį kėlė sau direktorė, anot jos, buvo beveik utopinis. Jos svajonė – kad mokykla ir toliau išliktų su viduriniu ugdymu, o ateityje akredituotųsi į gimnaziją. Džiugu, kad ir direktorės planai, ir Švietimo ir mokslo ministerijos strategija sutapo. Šiandien jau oficialiai patvirtinta, jog Stakliškių vidurinė toliau galės veikti, o ilgainiui turi galimybę tapti ir gimnazija. Todėl pats svarbiausias mokyklos tikslas – gerinti ugdymo kokybę, tam, pasak direktorės, bus telkiamos visos jėgos, ieškoma būdų tobulėti mokytojams, semtis patyrimo, skatinti to siekti visą mokyklos bendruomenę. Todėl praeitais mokslo metais buvo atlikti keli esamos situacijos tyrimai, o juos atliko ne tik mokytojai, bet ir mokiniai bei jų tėvai, kai paaiškėjo galimos gerinti ugdymo sritys, vaikų ir jų tėvų pastebimos spragos, tobulintini dalykai.

Atėjusi dirbti į Stakliškes, L. Šernienė nesukėlė revoliucijos, to ir nesiekė, nes rado gerai dirbančią mokyklą, puikų mokytojų kolektyvą. Žinoma, naujovių atsirado ir dar bus: įrengta klasė – muziejus, dailės ir technologijų kabinetai, mokytojų kambarys. Mokinių patogumui atsirado poilsio ir sporto erdvės koridoriuose, kurias jie labai palankiai įvertino. Atsargiai buvo priimtas pasiūlymas lankyti atskirų dalykų konsultacijas, tačiau, anot direktorės, ilgainiui ši naujovė pasiteisino, tad bus įgyvendinama ir šiais mokslo metais. Šiemet mokiniai pasipuoš naujomis uniformomis, o klasėse susitiks nemažai naujokų – jų į Stakliškes turėtų ateiti apie penkiasdešimt, tiek iš reorganizuojamos Želkūnų pagrindinės, tiek iš kitų mokyklų ir vietovių. Smagu, kad į šį kraštą atsikelia gyventi jaunų šeimų su vaikais, kad jie renkasi būtent čia esančią mokyklą. Nors, kaip sakė L. Šernienė, keli vaikai išėjo į „Žiburio“ gimnaziją, tikėdamiesi ten rasti dar geresnes ugdymosi sąlygas. Tačiau į pirmąją klasę laukiama ateinant 15 mokinukų, pasipildė ir priešmokyklinio ugdymo grupės Stakliškėse ir Pieštuvėnuose. Tad mokykla auga, o tai jau šviesesnės ateities ženklas.

Pirmosios rugsėjo dienos, kai klasėse šurmuliuos vaikai, dalindamiesi vasaros įspūdžiais ir su nekantra laukdami kažko naujo ir įdomaus, parodys, kaip ir kur eina mokykla, kiek ji paaugo ir kuo pasikeitė. Tačiau, kaip sakė L. Šernienė, visada svarbiausias tikslas ir siekiamybė mokykloje bus pamoka, mokytojų ir mokinių bendras darbas, turininga, įdomi ir itin naudinga dabarčiai ir ateičiai veikla.