Pastaruoju metu pseudoekspertai vis atskleidžia ne vieną mitą apie pieną. Apie tai, ar iš tiesų reikėtų atsisakyti pieno, ar jį saugu vartoti. Aktyviai užkariauti rinką šiandien bando įvairūs produktai, pavyzdžiui, sojų gėrimai. Ar visa tai neprisideda prie gandų esą pieno vartoti nereikėtų. Galima kurti įvairiausias sąmokslo teorijas, tačiau faktai kalba patys už save – pasaulyje kiekvienais metais pieno produktų paklausa ūgteli apie 2 proc. Manau, kad ir Lietuvoje tokios kalbos įtakos vartotojų įpročiams neturės. Juk pienas – vienas svarbiausių mūsų nacionalinės virtuvės produktų. Kuo tuomet pakeisime visų mėgstamus jogurtus, varškę ar mūsų tautinio paveldo pasididžiavimą – varškės sūrį?
Piene yra beveik visi žmogui reikalingi vitaminai ir mineralinės medžiagos. Jokios pseudomok-slinės teorijos to nepaneigs.
Vaikams pienas ypač svarbus. Dar XIX a. pradžioje garsus Vilniaus daktaras Cemachas Šabadas, beje, tapęs daktaro Aiskaudos prototipu, suprato pieno svarbą. Jo iniciatyva Vilniuje buvo vykdomas projektas „Pieno lašas“ – miesto varguolių vaikams ir moterims, maitinančioms kūdikius, buvo teikiami nemokami pieno, maisto ir drabužių daviniai. Daktaras buvo įsitikinęs, kad pieno lašas gydo. Žvelgiant į šiuos laikus, 2013 m. Japonijos mokslininkai pristatė išsamią studiją, kurioje teigiama, kad šios šalies mokymo įstaigose vaikams pietums pradėjus duoti pieno produktų, jų augimas ir vystymasis žymiai pagerėjo. Mokslininkai nustatė, kad nuo 1936 m. iki 2010 m. 14 metų amžiaus vaikų vidutinis ūgis padidėjo 10 cm. Ir tam įtakos turėjo kasdienis pieno produktų vartojimas. Tokių studijų, pagrįstų mokslininkų surinktais įrodymais, apstu.
Pienas svarbus ir suaugusiųjų mitybai. Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad nevartojantys pieno ar kitų liesesnių jo produktų, žmonės dvigubai dažniau suserga išeminiu insultu, negu tie, kurie per dieną suvartoja vieną ar dvi stiklines liesesnių pieno produktų. Įrodyta, kad pieno sudedamosios dalys teigiamai veikia visas žmogaus organizmo fiziologines sistemas. Pieno baltymai turi visas aminorūgštis, būtinas žmogaus organizmo ląstelių gamybai. Pieno riebalai, juos sudarančios riebiosios rūgštys dalyvauja ląstelių gamyboje, reguliuoja kraujospūdį, slopina diabeto vystymąsi, trukdo vystytis vėžinėms ląstelėms. Ne mažiau svarbios ir piene esančios mineralinės medžiagos, ypač kalcis, fosforas, jodas.
Didžiausias mūsų laikmečio laimėjimas, o tuo pat metu ir nelaimė – tai didžiulė maisto produktų pasiūla ir galimybės rinktis. Pasimetę tokioje gausoje, žmonės ieško patarimų, vaikosi madingiausios, veiksmingiausios ar stebuklingiausios dietos. Taip ir sukuriamos įvairios pseudomokslinės teorijos. Tačiau reikėtų atminti, kad daugelis tokių mitybos teorijų autorių sprendė savo individualias sveikatos problemas, o tai, kas veiksminga ir tinkama konkrečiam žmogui, kitam gali būti pražūtinga. Kita vertus, ten, kur žmonės kasdien jaučia maisto stoką ar badauja, tokių diskusijų nekyla. Beje, mokslininkai, sugalvoję būdą, kaip badaujantiems Afrikos ar Azijos vaikams patiekti pieno, kuris neprarūgtų karštyje, būtų lengvai transportuojamas ir neprarastų savo vertingų savybių, buvo nominuoti Nobelio premijai.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai kontroliuoja visus pieno gamybos etapus nuo gyvuliui duodamo pašaro iki pieno išpilstymo į pakuotes, todėl puikiai galime vertinti riziką ir efektyviai reaguoti į kilusias problemas. Pastaruosius keletą metų nepasitaikė tokio atvejo, kad mūsų pieno produktuose būtų nustatyta saugos neatitikimų, todėl galima teigti, kad lietuviškas pienas yra saugus vartoti. Žinoma, kalbama tik apie tų ūkininkų produkciją, kurie atsakingai dalyvauja gyvulių sveikatingumo programose, reguliariai atlieka pieno tyrimus. Vartotojams nerekomenduojama pasikliauti nelegaliai kiemuose ar turgavietėse be Prienų VMVT tarnybos specialistų išduotų leidimų, neaiškios kokybės pienu prekiaujančiais prekeiviais.
Kokį vartoti pieną ar riebesnį ar liesesnį, kiekvieno individualus pasirinkimas. Maistingiausias yra riebesnis pienas, tačiau medikai ir dietologai rekomenduoja rinktis liesesnius produktus. Mūsų seneliai, dirbdami sunkius fizinius darbus, galėjo gerti ir šviežią, riebų, ką tik pamelžtą pieną. Šiais laikais mums jau nebereikia tiek energijos, tad ir maisto produktai turėtų būti liesesni, labiau atitinkantys poreikius.
Šių metų rugsėjo mėnesį Žemės ūkio ministerija kartu su Lietuvos pienininkystės nacionaliniu komitetu bei Tarptautine pienininkystės federacija rengia Pasaulinį pienininkystės kongresą, į kurį susirinks apie 1 500 dalyvių iš viso pasaulio: ūkininkai, perdirbėjai, taip pat mokslininkai, kurie tyrinėja pieną. Šio kongreso tema yra „Tvarios pienininkystės svarba tenkinant mitybos poreikius“. Jame naujausius mokslinius darbus pristatys daugiausiai patirties šioje srityje turintys mokslininkai, kurie pateiks naujausius tyrimus apie pieno produktų vaidmenį įveikiant nepakankamą ir nesuba- lansuotą mitybą. Tikimąsi, kad šio renginio metu bus pateiktas ne vienas moksliškai pagrįstas faktas apie pieno produktų naudą.
Pagal VMVT medžiagą paruošė Prienų VMVT vyriausioji veterinarijos gydytoja inspektorė Reda Gundorinienė
Pienas žmogui tikrai nėra būtinas. 🙂 Pabandykit pagyvent be jo – ir pamatysit, kad išeis. jeigu kitą maistą suderinsit, tai pilnai galit gauti visko, ko reikia organizmui, iš kitų produktų. O gyvuliniai riebalai yra ne tik piene, bet ir kituose produktuose – pavyzdžiui kiaušiniuose.
Kalbant apie imunitetą, tai naujagimiams reikia motinos pieno, kad jų imuninė sistema būtų pakankama, nes su motinos pienu jie gauna reikiamų antikūnų. Vėliau mes galime savo imunitetą palaikome patys ir tam nėra būtinas pienas. Nors rauginti pieno produktai yra naudingi.
O riebalus kaip tik rekomenduojama vartoti ne gyvulinius, o augalinius, nes gyvuliniuose riebaluose yra daug sočiųjų riebalų rūgščių, kurios skatina širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimo riziką. Tų pačių kiaušinių, kurių trynyje yra daug cholesterolio, rekomenduojama suvartoti ne daugiau nei 2-3 vienetus per dieną, kad jo norma būtų ne kenksminga. Didesniais kiekiais rekomenduojama naudoti kaušinius išėmus iš jų trynį.
Plius, jūs suplakate du dalykus – pieną ir raugintus pieno produktus, ką aš atskyriau. Todėl dėl rauginto pieno poveikio, sutinku, bet paprastas geriamas pienas tokio poveikio neturi, tad reiktų skirti ir ne kalbėti apie tai kaip apie vieną produktą.
Report
Na stai,vietoj vieno straipsnio,gavosi net trys…Pasirinkimas pagal skoni.
Report
Pienas žmogui būtinas. Ir būtent riebus pienas yra vertingas, nes tik gyvuliniai riebalai užtikrina imuninės sistemos palaikymą, būtent gyvulinės kilmės riebalai yra smegenų ląstelių statybinė medžiaga, būtent gyvulinės kilmės natūralūs riebalai yra natūralus antioksidantas. Pienas detoksikuoja, vadinasi, šalina iš organizmo toksinus.
Ką bekalbėti apie mineralus, vitaminus, kurie piene yra iš žolės, gydomųjų, vaistažolinių augalų, kuriuose yra visa lietuviška vaistinė. Kas gėrė, geria pieną, valgo varškę, tų žmonių dantys ir skeletas yra stiprūs. Kas vaikystėje gėrė pieną, tiems žmonėms netrūksta kalcio.
O natūralus raugintas pienas aplamai yra panacėja nuo širdies kraujagyslių ligų, nuo kepenų, kasos veiklos ir viso virškinamojo trakto sutrikimų –natūraliame raugintame piene yra natūralus alkoholis, kuris užtikrina gerą kraujotaką, natūralūs fermentai, kurie užtikrina gerą kepenų, kasos, viso virškinamojo trakto veiklą. Kasa ir kepenys yra mūsų organizmo laboratorija, kuria reikia itin rūpintis. O kaip žinia, nuo virškinamojo trakto geros veiklos priklauso visų maisto medžiagų skaidymas ir sintezė, ir medžiagų apykaita (metabolizmas). Niekas nepakeis natūralaus pieno vertės žmogaus organizmui, jo vertė neįkainojama. Todėl reikia nusilenkti tiems lietuviams, kurie dar augina ir prižiūri karves, ir kurių dėka savo vaikams dar galime padėti užaugti sveikiems.
Kita kalba, Jeigu pienas yra pagamintas jį chemiškai apdorojant ir padarant miltelius. Toks pienas priešingai – sukelia intoksikacijas, sutrikdo virškinamojo trakto veiklą, alina kepenis ir kasą. Tada prasideda didelės fiziologinės patologijos, bet kaltas ne pienas, o jame esantys cheminiai priedai.
Report
Tikrai nenoriu sutikti su kai kuriais teiginiais.
Visų pirma dėl to, kad pienas pats savaime nėra labai reikalingas žmogui. Gamtoje visi gyvūnai geria SAVO motinos pieną, kuris atitinka JŲ RŪŠIAI būdingus fiziologinius poreikius. Mes, žmonės, taip pat turime fiziologinių poreikių iškart po gimimo, kuriuos pilnai patenkina motinos pienas bent 6 mėn. po gimimo. O kur gamtoje matyta, kad gyvūnai net ir suaugę vis dar maitintųsi savo gentainių pienu? Iš fantastikos srities iš vis būtų situacija, kuomet ožka vaikosi karvę, kad pažįstų jos pieno (kaip mes vartojame karvių pieną, nors fiziologiškai jis nėra mums būtinas).
Sutinku, kad tai yra skanu, bet ne viskas, kas yra skanu, yra būtina žmogui. Yra daug kitų maisto produktų, kuriuo mes galime valgyti, ir kurie yra skanūs, ir kurie taip pat turi savo sudėtyje naudingų medžiagų. Tas pats geras juodasis šokoladas ne visada yra toks didelis blogis kaip varškės sūrelis.
O būtent pieno (ne pieno produktų) nepatariama vartoti, nes jis lėtina virškinimą dėl to, kad skatina žarnyne gamintis gleives. Taip pat neseniai atliktas tyrimas parodė, kad žmonės, vartojantys gryną pieną, turi didesnę riziką susirgti osteoporoze. Nekalbant jau apie tai, kad kai kurie turi pienui alergiją, jiems padidėja veido spuoguotumas, kūno bėrimas ar pan.
Atvirkščiai yra su raugintais pieno produktais (varškė, pasukos, kefyras, sūris, nesaldūs jogurtai), kuriuos vartojantiems žmonėms didesnė osteoporozės rizika nepasireiškia. Taip pat rauginti pieno produktai yra geriau virškinami, dėl jų rečiau pasireiškia alergijos.
Sportuojantys žmonės taip pat yra linkę nevartoti pieno kelios valandos prieš treniruotę ir po jos, nes apsunksta organizmas.
Žinoma, neatmetu piene ar jo produktuose esančios naudos (baltymai, vitaminai, mineralai), bet tikrai tai nėra toks stebuklingas dalykas, kurį mes visi turėtume gerti kasdien prieš miegą ir dėl to būsime sveiki. Dėl baltymų, kaip tik geriau vietoje pieno tada suvalgyti du ar tris virtus kiaušinius per dieną, kadangi būtent kiaušinis yra laikomas baltymų etalonu. Pieną galima pakeisti ir kitais skaniais ir naudingais produktais. Bet kiekvienas turėtų spręsti pagal save, kas jam geriausia.
Report