Laimutė Jančiukienė
Mero baneris

Per pandemiją gimusi idėja virsta kūnu ir jau šildosi įvertinimų spinduliuose

Irmantas Adamonis, Nijolė Dirginčiėnė, Marijus Jakinevičius

Irmantas Adamonis, Nijolė Dirginčiėnė, Marijus Jakinevičius

Jonas Kavaliauskas

Vyno gamybos tradicijos įvairiuose pasaulio kampeliuose gyvuoja šimtmečius. Lietuvoje dažniausiai perkame ir vartojame atvežtinį gėrimą. Tiesa, pastaraisiais dešimtmečiais vyno gamyba vystoma ir Lietuvoje. 

Sausio 23 d. Birštono savivaldybėje buvo pristatytas naujas lietuviško vyno gamintojas – MB „Miella“. Pasak mažosios bendrijos direktoriaus Marijaus Jakinevičiaus, Adamonių ir Jakinevičių šeimos nutarė žengti į lietuviško vyno gamybos luomą, nes labai troško įgyvendinti per Covid-19 pandemiją gimusią idėją. Pusantrų metų sunkaus darbo atsipirko su kaupu, nes per tą laiką ne tik buvo įgyvendinti visi tokiai gamybai privalomi reikalavimai, įrengta gamykla (įranga iš Čekijos) ir laboratorija, bet ir jau gautas pirmasis įvertinimas. Nes dviejų kategorijų vynai buvo pripažinti geriausiais – lietuviškų vyšnių (Miella vyšnių vynas, 2021) ir lietuviškų pusiau saldaus vaisių, uogų ir augalų (Miella abrikosų vynas, 2021) vynų kategorijose. Miella abrikosų vynas įvertintas sidabro medaliu, o Miella vyšnių vynas – bronzos. 

Vyno gamyboje naudojamos Birštono, Prienų ir Alytaus rajonų savivaldybėse užauginti vaisiai ir uogos. 

Pati gamykla įrengta Alytaus kaime (Alytaus rajonas), bet jos veikloje aktyviai dalyvauja Birštono savivaldybės gyventojai. Matyt, todėl naujojo verslo pristatymas vyko Birštono savivaldybės merės Nijolės Dirginčienės kabinete. Tiesa, pasakojimą lydėjo ne vyno degustacija, bet kavos ir arbatos aromatai. 

Pasak M. Jakinevičiaus, jam patinka, kad jų pasirinktas verslo modelis padeda plėsti Dzūkijos regiono ekonomiką, nes į vyno gamybos grandinę įtraukti vaisių ir uogų augintojai, o į prekybos – vietos restoranai ir kavinės. MB „Miella“ vadovo teigimu, jau rutuliojasi bendradarbiavimas su žinomais šefais, kurie kuria desertus, o bendrija prie jų derins desertinius vynus. „Mes niekur neskubam. Viskas eina savo natūralia vaga“, – tikina M. Jakinevičius ir tikisi, jog investicijos atsipirks po kokių penkerių metų. 

O aš prisiminiau vyno degustaciją viename Prancūzijos kurorto vyno rūsyje. Tada patyriau keistą, iki šiol išliekantį jausmą – vynų skonių degustavimas priminė vaizdą, kai žiūrėdamas į vaivorykštę supranti, jog atskleisti jos paslapties šydo niekada nepavyks. 

Tikiu, kad ateis laikas ir žmonės su malonumu degustuos iš mūsų krašte išaugintų vaisių ir uogų mūsų krašto žmonių pagamintą vyną.  

Taip pat skaitykite

Parašyti komentarą