Per daug visko turim

Kas teisybė, tai teisybė – mes, lietuviai, tik skundžiamės, kad blogai gyvenam, o iš tikro dar ir per daug visko turim, niekaip atsikratyt savo turtais negalim. Tik pasižiūrėkim televizijos, pasiskaitykim laikraščių – uždaro, panaikina, sujungia, pertvarko visokias įstaigas, nes nereikalingos, tik nuostolius neša. Bet ko čia toli vaikščiot, vien mūsų rajone kas pasidarė per kelerius metus, kaip apsišvarinom nuo „sovietų palikimo“. Tiem tai visko buvo per mažai nuo pat pradžių: mokyklos kiekvienam kaime, poliklinikos visose didesnėse gyvenvietėse, valgyklos, kirpyklos, buities kombinatai ir visokios kitokios panašybės. Po nepriklausomybės – kaip po karo. Jau kad mūsų vadai iki pamėlynavimo ragino viską keist ir naikint, bet ir patys neraginami lupom kas ką, kad tik sau ir daugiau. Už tai ir stūkso visokių „vaiduoklių“ pilni kaimai ir miestai, ir niekam jų nereikia. Bet ir be šitų galim paskaičiuot, ko per daug dar ir dabar turim:
–    mokyklų. Vis šneka apie tą reformą, turbūt, jau beveik 10 metų, užkalinėja mokyklų duris, ir vis nebaigia, vis dar yra dėl ko popierius ir nervai gadint;
–    žmonių. Jau lyg paskaičiuoja valdžia, kad nemažai lietuvių išbėgo į užsienius, bet apsidairo – pašalpų, pensijų daug mokėt reikia, dar neganėtinai išsilakstė ir išmirė;
–    vaikų. Tik šneka, kad jų per mažai, nes ir išmokas mamoms mažina, po teismus valkioja ir po penkiasdešimt litų už vaikelį gaili duot, o vis tiek gimdo;
–    kaimiečių. Ir ko tik nesigriebia mūsų valdžia: uždarė felčerinius punktus, bibliotekas, mokyklas, darželius, karpė pensijas, išbrangino vaistus, o jie gajūs ir tiek, kuičiasi savo ūkeliuose, pienu ir bulvėm minta, žiemą per pusnis toliau tupyklos neišlenda, bet vis tiek trobų nepalieka ir į dausas nuleistom galvom netraukia;
–    inteligentų. Tų tai tikrai per daug, žiūrėk, jau ir paaiškina kuris, kas negerai darosi, įskaito, kas Konstitucijoj parašyta, supranta, koks valdžios vyras meluoja. Nieko, reikia tik pakentėt, metai kiti ir jų apmažės, ne kiekvienas gudruolis galės kažin kur į mokyklą važinėt ar tūkstantukus už mokslus plot;
–    policininkų. Spaudžia juos, drabužių ir batų neduoda, algas mažina, darbais apkrauna, o tie tik dabar pradėjo suprast, koks čia reikalas darosi, tik dabar pradėjo į ankstyvas pensijas eit ir apsauginiais pas turtuolius darbintis – ubagų ir taip galas negriebs, o kad ir griebs – kuo mažiau jų, tuo geriau;
–    Ir dar daugiau visokių, tik gerai pagalvot ir imtis priemonių reikia, kad tas „blogybes“ kaip nors išnaikint.
Tai šitaip po lašelį, kantrybės prisikaupę, ir atsikratysim to balasto, kur į šviesią Europos ateitį trukdo eit. Matai, ne kiekvienam rojus skirtas, reikia tą suprast ir kentėt, o ne akmenim į Seimo langus baladotis. Vis tiek neišgirs, tik dar labiau įpyks ir dar smarkiau diržus ant pilvų suverš, o tada jau ne kur dėsimės – kas į kapines, o kas anglams apartamentų kuopt išlėksim, lengviau kvėpuot bus Lietuvėlėj be „runkelių“ ir kaimiečių su kapišonais.

Taip pat skaitykite

Parašyti komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai rodomas. * Būtini įvesti laukeliai pažymėti