Pažintinis vizitas Portugalijoje

Spalio pabaigoje, laimėjęs Švietimo mainų paramos fondo skelbtą konkursą bei gavęs šio fondo finansavimą, dalyvavau pažintiniame vizite Portugalijoje. Vizitą organizavo Portugalijos švietimo inspektoratas. Renginyje dalyvavo 15 atstovų iš įvairių Europos valstybių švietimo įstaigų. Vizito tema – „Mokyklų vertinimo įtaka ugdymo kokybės gerinimui“ – atspindi ir pagrindinį vizito tikslą – pasidalinti mokyklų vertinimo patirtimi bei pasikeisti nuomonėmis apie skirtingus mokyklų veiklos vertinimo modelius Europos šalyse, padiskutuoti apie jų privalumus ir trūkumus bei reikšmę ugdymo kokybės gerinimui.

Renginį organizatoriai suplanavo taip, kad dalyviai pamatytų kuo daugiau ir įvairesnių švietimo įstaigų, galėtų diskutuoti ne tik tarpusavyje, bet ir su Portugalijos mokyklų bendruomenėmis. Per penkias vizito darbo dienas aplankėme Portugalijos švietimo inspektoratą, 6 skirtingas ugdymo įstaigas (nuo pradinės iki  profesinės mokyklos), Palmelos savivaldybę, kuri pasižymi veiksmingu Švietimo skyriaus bendradarbiavimu su mokyklomis. Aplankytų mokyklų vadovai supažindino su įsivertinimo rezultatais ir išorės vertinimo išvadomis bei rekomendacijomis veiklos tobulinimui. Po to vyko diskusijos apie mokyklų veiklos tobulinimo planus, įsivertinimo ir išorės vertinimo įtaką ugdymo proceso tobulinimui. Daug abejonių ir kritikos vizito dalyviai išsakė šeimininkų pristatytai jau keletą metų Portugalijoje įgyvendinamai mokyklų „klasterių“ (ang. cluster) sistemai. Taupant valdymo lėšas kelios to paties ar skirtingo tipo mokyklos jungiamos į vieną juridinį vienetą, kurio dydis – iki 3000 mokinių. Tokiam jungtiniam mokyklų „tinklui“ vadovauja vienas direktorius. Renginio dalyvių nuomone, toks taupymo būdas ne tik neefektyvus (ekonomiškiau būtų atsisakyti perteklinių aptarnaujančio personalo etatų), bet ir mažina mokyklų savarankiškumą bei atsakomybę už savo veiklos rezultatus, apsunkina mokyklų valdymą, o tai turi neigiamos įtakos mokyklos veiklai. Reikėtų pažymėti, kad ir pačių portugalų nuomonės dėl „klasterių“ yra prieštaringos.

Kitas svarbus vizito aspektas – dalijimasis patirtimi. Kiekvienas dalyvis pristatė savo šalyje taikomas švietimo įstaigų įsivertinimo bei išorės vertinimo sistemas. Po pristatymo vyko diskusijos apie taikomų metodikų privalumus bei silpnąsias vietas, tinkamumą skirtingoms šalių kultūroms, reikšmę bei poveikį švietimo kaitos procesams. Pasinaudodamas suteikta galimybe, vizito dalyviams bei šeimininkams pristačiau mūsų šalį ir rajono savivaldybę, Lietuvoje taikomą mokyklų veiklos įsivertinimą bei išorės vertinimą, šios sistemos teikiamas galimybes mokyklų veiklos tobulinimui bei poveikį ugdymo kokybės gerinimui.

Mūsų įsivertinimo-išorės vertinimo sistema sukėlė didelį vizito dalyvių susidomėjimą bei diskusijas apie galimybę ją pritaikyti kitose šalyse.

Visų vizito dalyvių nuomonė buvo vieninga: ugdymo  kokybės gerinimas bei mokyklos veiklos tobulinimas – vienas pagrindinių prioritetų visose Europos šalyse. O bene svarbiausia priemonė jam  įgyvendinti – mokyklų veiklos įsivertinimas bei išorės vertinimas. Skiriasi tik taikomi metodai ir priemonės. Dalyje šalių dar taikomos griežtos priežiūros sistemos, pagrįstos mokyklų veiklos dokumentų tikrinimu bei analize, numatant sankcijas (bausmes) mokykloms. Galime pasidžiaugti tuo, kad Lietuva šioje srityje akivaizdžiai yra tarp lyderių: mūsų šalyje (kaip ir maždaug pusėje Vokietijos žemių, Slovėnijoje, Latvijoje, Rumunijoje) jau keletą metų taikoma modernesnė išorės vertinimo sistema, pagrįsta pamokų – svarbiausios ugdymo formos mokykloje – stebėjimu (dokumentų analizė – tik pagalbinė priemonė), kurios tikslas – ne bausti, bet skatinanti mokyklas keistis bei tobulinti savo veiklą.

Vizitas buvo naudingas ne tik diskusijomis, įgytomis žiniomis bei patirtimi, bet ir naujomis pažintimis ir kontaktais su skirtingų šalių švietimo specialistais. Po analogiško mano vizito 2009 m. į Vokietiją net kelios Prienų rajono savivaldybės mokyklos pasinaudojo parvežtais kontaktais – pradėjo Comenius projektus su partneriais iš Italijos, Turkijos, Rumunijos. Tikiuosi, kad naujos pažintys paskatins ir naujus dvišalius ar daugiašalius projektus tarp mūsų savivaldybės mokyklų ir užsienio partnerių.

Rimvydas Zailskas,

Švietimo skyriaus vedėjas

 

 

Taip pat skaitykite

Parašyti komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai rodomas. * Būtini įvesti laukeliai pažymėti