Vasario 10 d. Birštono savivaldybės merės Nijolės Dirginčienės iniciatyva buvo surengtas pasitarimas dėl Birštono savivaldybės socialinės aplinkos, atsakingų institucijų bendradarbiavimo, dėl NVO ir visų gyventojų aktyvumo ir atsakomybės sprendžiant socialinius klausimus. Merė teigė, kad rezonansiniai smurto šeimose, alkoholizmo nulemti įvykiai Lietuvoje skatina reaguoti, diskutuoti jautriausiomis temomis – aptarti vaikų teisių apsaugos, smurto artimoje aplinkoje, saugumo šeimoje problemas. Pasitarime dalyvavo Tarybos Socialinių reikalų komiteto nariai, Savivaldybės Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai, policijos, Nemajūnų dienos centro, seniūnijos, švietimo įstaigų, nevyriausybinių organizacijų, bendruomenių atstovai ir seniūnaičiai.
Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjas Antanas Grušelionis susirinkusiems pristatė svarbiausias veiklos su socialinės rizikos grupėmis temas ir problemas. Pasak jo, didžiausia problema šiuo metu yra girtuokliavimas. Taip pat skyriaus vedėjas priminė, jog 2016 m. paskelbti bendruomenių metais, todėl bus skiriamos didesnės lėšos bendruomenių projektinei veiklai. Narius jis paragino sekti naujienas, rengti projektus ir gauti finansavimą. A. Grušelionis pasidžiaugė, kad Birštono savivaldybėje gaunančių socialines pašalpas skaičius mažėja, kad vis daugiau gyventojų atlieka viešuosius darbus, tačiau problemų socialinėje srityje išlieka dar daug, todėl būtinas visų institucijų ir gyventojų glaudesnis bendradarbiavimas.
Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjo pavaduotoja Milda Astašauskienė aptarė socialinės rizikos šeimų situaciją Birštono savivaldybėje. Pasak jos, šiuo metu yra 25 socialinės rizikos šeimos, kuriose auga 67 vaikai: mieste yra 7 šeimos ir 17 vaikų, kaimiškoje teritorijoje – 18 šeimų ir 50 vaikų. Dauguma šeimų į riziką įtraukta dėl socialinių įgūdžių stokos ir negebėjimo tinkamai rūpintis vaikais. Kaip efektyvias priemones M. Astašauskienė paminėjo lankymąsi šeimose, pokalbius, organizuojamus pozityvios tėvystės kursus, akcentavo, kaip svarbu rengti dar daugiau psichologinių konsultacijų ir tėvams, ir vaikams. Ji pasidžiaugė, kad glaudžiai bendradarbiauja su visomis Birštono institucijomis, kad labai padeda Nemajūnų dienos centro darbuotojai, ir paragino dar aktyviau bendradarbiauti, kiekvieną bendruomenės narį būti pilietišku ir atsakingu.
Birštono policijos komisariato viršininkas Rolandas Stiklius aptarė smurto artimoje aplinkoje statistiką, teigė, jog per mėnesį gaunama apie 5-10 pranešimų. Kaip vieną iš didžiausių problemų R. Stiklius taip pat įvardijo alkoholizmą. Pasak Birštono policijos vadovo, skaudžių įvykių Birštono savivaldybėje praėjusiais metais nebuvo, dažniausiai fiksuoti nusikaltimai – buitinis arba psichologinis smurtas. Žinoma, tam, kad sumažėtų nusikaltimų, būtų išvengta jų ateityje, būtinas dar aktyvesnis ir glaudesnis visų visuomenės grupių bendradarbiavimas. Jis kvietė visus būti aktyvesniais ir priminė, jog visos bendruomenės yra pasirašiusios susitarimus dėl dalyvavimo „Saugios kaimynystės“ programoje.
Birštono nevyriausybinių organizacijų atstovai akcentavo savanorystės svarbą, siūlė didesnį dėmesį skirti vyresnio amžiaus ir sunkiai sergantiems žmonėms. Pasak jų, vyksta daug gražių renginių, akcijų ir iniciatyvų, kurių metu lankomi sergantys, vieniši, vyresnio amžiaus žmonės; organizacijų, bendruomenių nariai dovanoja drabužius, švietimo priemones vaikams, rengiamos ekskursijos, stovyklos, kad reikia vis labiau šviesti šeimas, jaunimą, akcentuoja, jog reikia rūpintis šalia esančiais. Bendruomenių atstovai pritarė policijos viršininko nuomonei dėl „Saugios kaimynystės“ programos. Taip pat buvo išsakytas raginimas tėvams labiau rūpintis savo vaikų saugumu kelyje, paskatinti juos nešioti atšvaitus. Jauniesiems tėvams taip pat buvo priminta, kaip svarbu rūpintis savo vaikų saugumu ir mažamečius vežioti automobiliuose tik tam pritaikytose automobilinėse kėdutėse.
Švietimo įstaigų atstovai pabrėžė, kad svarbiausia yra mokytojų, auklėtojų artimas bendravimas su vaikais, jų tėvais, šeimomis, kad tai, kaip vaikas atrodo ir elgiasi mokykloje, yra jo šeimos, gyvenimo sąlygų atspindys. Jie pažadėjo, kad bus skiriamas dar didesnis dėmesys socialiai remtinų šeimų vaikams.
Apibendrindama pasitarimo diskusijas, Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė padėkojo visoms institucijoms už profesionalų darbą, pasidžiaugė aktyvia nevyriausybinių organizacijų, bendruomenių veikla, gerai savo vietoves atstovaujančių seniūnaičių darbu. Merė pasidžiaugė, kad nuo šiol Nemajūnų dienos centre vaikai galės lankytis ne tik darbo dienomis, bet ir savaitgaliais, net ir sekmadieniais, paragino visus glaudžiau bendrauti, bendradarbiauti, dažniau apie problemas, aktualius socialinius klausimus pranešti Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojams, bendrauti tarpusavyje, dalintis informacija. Ji paragino ir Tarybos Socialinių reikalų komiteto narius pasvarstyti apie galimų mobilių grupių, kurias sudarytų atstovai iš skirtingų institucijų nariai, sudarymą. Išakytos problemos, klausimai paskatino ir toliau diskutuoti, ieškoti dar efektyvesnių veiklos būdų. Svarbiausia yra bendradarbiavimas, kiekvieno bendruomenės nario pilietiškumas, atsakomybė, dėmesys šalia esančiam. Ir pradėti reikia nuo savęs. Ką aš padariau, kad šių problemų būtų mažiau?
Birštono savivaldybės informacija
