Gruodžio 12 d. Vyšniūnuose (Prienų rajone) pagerbti Lietuvos Laisvės kovų sąjūdžio dalyviai, prieš 70 metų žuvę Jaunionių kaime.
1951 m. vasario 15 d. žuvusių partizanų minėjimas prasidėjo šalia Jaunionių kaimo kapinaičių, prie Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) atminimo ženklo.
Stakliškių ir Užuguosčio parapijų klebonas adm. Laurynas Visockas pašventino paminklą. Po bendros maldos kalbėjo Julius Proškus, LŠS VD rinktinės ŠAK kuopos šaulys, kurio inciatyva buvo pastatytas šis atminimo ženklas. Jis susirinkusiems papasakojo apie žuvusiuosius: Pietų Lietuvos (Nemuno) partizanų srities štabo visuomeninės dalies viršininką, Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio gynybos pajėgų štabo pareigūną Konstantiną Baliukevičių-Rainį, Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio, Gynybos pajėgų štabo Ūkio skyriaus viršininką mjr. Urboną Dailidę-Taurą, Dainavos apygardos Dzūkų rinktinės, Margio tėvonijos vadą Motiejų Jaruševičių-Lakštingalą ir ryšininkę Marijoną Taločkaitę-Genovaitę. Anot jo, čia, keli šimtai metrų į rytus nuo kapinaičių, Taločkų vienkiemyje, buvo įrengtas štabo bunkeris. Po išdavystės, 1951 m. vasario 15 d. NKVD kariai kartu su stribais pradėjo sodybos šturmą. Ten buvusiems partizanams nebebuvo galimybių išsigelbėti. Žuvusiųjų kūnai buvo nuvežti į Butrimonių miestelio aikštę, o vėliau niekinti Jiezno miesto aikštėje. Partizanų palaidojimo vieta nežinoma.
Renginio dalyviai pagerbė žuvusiuosius tylos minute. Prie paminklinio atminimo ženklo buvo padėta gėlių, uždegtos žvakelės, sugiedotas himnas.
Šv. Mišios vyko Želkūnų bendruomenės salėje, jas aukojo ir prasmingą pamokslą pasakė klebonas L. Visockas.
Po mišių Želkūnų bendruomenės pirmininkė Sonata Labanauskienė pakvietė į Lietuvos partizaninio karo istorijos atsiminimų popietę. Šiltais prisiminimais apie savo tėvelius ir mūsų krašto žmones, padėjusius jiems tais sunkiais pokario metais, pasidalino Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė, vėliau apdovanojusi renginio organizatorius ir dalyvius Adolfo Ramanausko-Vanago fotoalbumais. Prisiminė, kaip ji, trejų metų mergytė, buvo nešama maiše ant močiutės nugaros. Žiemą, per pusnis, persikeliant iš vieno bunkerio į kitą, nes jau buvo paskelbta senos moters su mergaite paieška. Vardijo kaimų pavadinimus ir pavardes juose gyvenusių žmonių, padėjusių slėptis jai, mamytei, močiutei, partizanams. Šiltus žodžius tarė Urbono Dailidės-Tauro artimiesiems apie jų dėdę, nes jis buvo ištikimas tėvelio bendražygis, po bendražygio suėmimo globojęs jo šeimą. Papasakojo, kad tik laimingo atsitiktinumo dėka jos mama liko gyva, nes likus dienai iki partizanų žūties Taločkų sodyboje iškeliavo aplankyti jos ir močiutės, prisiglaudusių kitame kaime.
Lietuvos šaulių sąjungos vadas pulkininkas Albertas Dapkus kalbėjo apie savo patirtį ir siekius, kad kuo didesnė Lietuvos visuomenės dalis taptų patriotiškais idealistais tam, kad saugotų ir gintų Tėvynės laisvę taip, kaip ją, savo gyvybės kaina, gynė Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio dalyviai. Jų patriotiškumo ir aukų svarba lėmė mums, gyvenantiems dabar Lietuvoje, laisvę.
Prisiminimais dalinosi ir gausus būrys partizano Urbano (Urbanto) Dailidės-Tauro artimųjų. Papasakojo, kaip atsitiktinai, dar tarybiniais laikais, sužinojo apie dėdės žuvimo vietą iš buvusios partizanų ryšininkės, kuri nustebinta žmogaus panašumo į aną, pažinotąjį, paklausė, ar nesą giminaičiai. Tai buvo labai drąsu. Giminaičiai dėkingi, kad jos pagalba sužinojo, kuriame Lietuvos krašte dėdė žuvo. Rodė albumą su nuotraukomis ir apdovanojimą, suteiktą jų dėdei po mirties.
Renginio dalyvius pasveikino ir Mero padėką renginio iniciatoriui Juliui Proškui įteikė Stakliškių seniūnė Nijolė Ivanovienė.
Želkūnų bendruomenės atstovai svečius pakvietė pratęsti šiltus pokalbius prie stalo ir pasivaišinti naujoje krosnyje iškeptu kugeliu. Bendruomenės pirmininkė džiaugėsi tokiu gausiu garbingų svečių būriu ir išreiškė viltį, kad šis susitikimas nebus paskutinis.
Į renginį buvo atvežta ir LGGRTC darbuotojo, šaulio DR. Raimundo Kaminsko paruošta istorinių fotografijų „Pirmasis Lietuvos Didžiojo Etmono Jonušo Radvilos husarų pulkas 1919-1940“ bei LŠS žurnalo „Trimitas“ leidinių (1931-1940) paroda. Parodą eksponavimui Želkūnų bendruomenės salėje ruošia Vyšniūnų biblioteka. Parodos lankymo laikas bus paskelbtas Želkūnų bendruomenės ir Vyšniūnų bibliotekos facebook’o paskyrose.
Vyšniūnų bibliotekos bibliotekininkė Živilė Višniauskienė
Nuotraukos Raimundo Kaminsko
