Jiezno grafai Pacai – nepelnytai užmiršta ir nuvertinta didikų giminė, turėjusi didelės įtakos LDK ir Abiejų Tautų Respublikos gyvenimui. Tačiau jiezniečiai, pamažu atskleidžiantys vis daugiau krašto praeities paslapčių, ištraukė iš užmaršties šios giminės nuopelnus, o kartu ir susisaistė bendrystės ryšiais su Dauspudos miesteliu Lenjkijoje, kur iki 19-ojo amžiaus vidurio taip pat buvo Pacų giminės valdos bei didingi rūmai. Dauspudos gyventojai, itin gerbiantys grafų Pacų atminimą, labai domisi šios giminės pėdsakais Lietuvoje, o ypač Jiezne, kur yra išlikę jų statytų rūmų fragmentai bei nuostabi bažnyčia, pelnytai vadinama vėlyvojo baroko perlu. Rugsėjo 5-ąją, tęsdami Europos paveldo dienoms skirtą renginį „Vizitas pas Pacą“, lenkai apsilankė Jiezne, kur apžiūrėjo išlikusįjį rūmų fligelį, buvusią karietinę bei Šv. Arkangelo Mykolo ir Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią. Gausią svečių delegaciją, pasveikintą smagiomis kapelos melodijomis, pasitiko seniūnas Algis Bartusevičius, istorikas Vytautas Kuzmickas, bendradarbiavimo sutartį su dauspudiečiais sudariusios Jiezno KLC direktorė D. Vertinskienė ir bendruomenės centro pirmininkė Irena Urbanavičienė bei kiti jiezniečiai, kurių, deja, buvo neitin gausu. Į Jiezną atvyko Suvalkų apskrities vadovas Szczepan Oldakowski, lydimas kultūros, paveldosaugos darbuotojų, istorikų ir istorijos mokytojų, kurie su dideliu dėmesiu išklausė kolegos Adrzej Matusiewicz parengto pranešimo „Dauspuda – paskutinė Pacų giminės būstinė“. Svečiai buvo itin sužavėti susitikimo vieta – į remontuojamą Pacų rūmų fligelį juos mielai priėmė jų savininkas Kęstutis Derliūnas, negailintis laiko, jėgų ir didelių lėšų, kad atkurtų buvusią rūmų didybę ir grožį. Po pastatą pasivaikščioję susitikimo dalyviai klausėsi vietos istorijos entuziasto Vytauto Guso pasakojimų apie jiezniškių Pacų gyvenimą ir veiklą. Iš tiesų buvo smalsu stebėti didžiulį lenkų susidomėjimą pastatu, istorikų pasakojimais, jų džiaugimąsi galimybe pamatyti ir išgirsti. Rūmai Jiezne dar tik pradedami remontuoti, dar tik ieškoma ir atrandama daug įdomių dalykų – sienų tapyba, židinių, apšildymo angų likučiai, atkasami rūsiais, kuriuose aptinkama žmonių kaulų, bet visa tai svečius itin domino, kaip ir V. Guso restauruojama kita rūmų ansamblio dalis – karietinė. Pagarbiai lenkų delegacija dairėsi bažnyčioje, saugojančioje statytojų sukurtą grožį, klausėsi klebono Rolando Bičkausko apsakojamos parapijos ir pastato istorijos. Tokio nuoširdaus susidomėjimo ir entuziazmo Jiezno istorijos paminklams, tikriausiai, dar neteko sulaukti. Seniūno A. Bartusevuičiaus manymu, lenkams pagarba praeičiai turbūt diegiama nuo lopšio ir tai matyti iš jų pastangų išsaugoti savąjį paveldą ir susipažinti su juo Lietuvoje. Todėl svečiams iš Lenkijos K. Derliūno pastangomis buvo sudaryta galimybė apsilankyti Pažaislio vienuolyne, funduotame grafų Pacų, bei Kauno senamiestyje.
Ši turininga diena, tokia pamokoma jiezniečiams ir įspūdinga jų svečiams lenkams, tapo geru indėliu į užsimezgusią dviejų šalių, dviejų kraštų draugystę. Tolima šalių praeitis, didikų Pacų gyvenimas ir veikla tapo šios draugystės pamatu, o kas ir kaip bus ant jo statoma, bus labai įdomu išvysti ateityje, nes jiezniečiai tvirtai tikisi tęsti bendravimą su kaimynais ir toliau – su bendrais renginiais, susitikimais ir viešnagėmis vieni pas kitus.
