„Oi, būdavo, būdavo…” – didžių žmonių žemė

IMGP6052

Vilija Čiapaitė

Verbų sekmadienio popietė. Prienų kultūros ir laisvalaikio centre sujudimas. Ne vieną dešimtmetį vykstanti šventė „Oi, būdavo, būdavo…” sukvietė kolektyvus iš viso rajono: Balbieriškio KLC folkloro ansamblis „Dūmė” (vad. Dalė Zagurskienė), Prienų KLC folkloro grupė „Gija” (vad. Dalė Zagurskienė), Jiezno KLC folkloro ansamblis „Jieznelė” (vad. Ingrida Valentienė), Veiverių KLC folkloro ansamblis „Pasaga” (vad. Jadvyga Beikauskienė ir Aurelija Bareišienė), Stakliškių KLC folkloro ansamblis „Stakliškės” (vad. Vida Beliukevičienė), Skriaudžių laisvalaikio salės ansamblis „Kanklės” (vad. Elena Sakevičiūtė-Pečiulaitienė), Šilavoto laisvalaikio salės folkloro grupė „Akacija” (vad. Saulė Blėdienė), Ašmintos laisvalaikio salės folkloro grupė „Ošvenčia”, Pakuonio laisvalaikio salės folkloro grupė „Obelėlė” (vad. Renata Žibienė).

_IGP6003

Kiekvienas kraštas turi didžių žmonių, kurie žinomi ne tik mūsuose, bet žinios apie juos atėjo iš kartos į kartą, iš lūpų į lūpas. Daug istorijų, apdainuotų, apverktų, priverčiančių nusišypsoti. Manau, bene pati gražiausia ir mieliausia programa „Motule mano, senoji mano” buvo atkeliavusi iš Pakuonio. Ji daugeliui suvirpino širdis. Juk jau ne už kalnų Motinos diena, ir kiekvienam, kur jis bebūtų, pats svarbiausias žmogus – MAMA. Be abejo, prieniškiai puikiai mus nukėlė į istorijos labirintus, kur buvo pasakojama apie jotvingius ir jų paliktą pėdsaką mūsų žemėje, šilavotiškiai atskraidino šimtmečių dainų šilumą, ašmintiškiai nuvedė į prisiminimų jūrą „Kai neliko nieko, tik gimtasis žodis…”. Linksmai nuteikė jiezniškių „Bulviakasio patalkio linksmybės”, kur buvo išgirsta puikių istorijų, dainų ir šokių po bulviakasio. Veiveriškiai nukėlė į laikus, kai prie balanos buvo ruošiami verpalai, žirgams padargai ir kiti darbai. Juk ilgais vakarais buvo ne tik dainuojama, bet ir šokama. O štai iškalbingieji stakliškėnai taip davė garo, jog teko ne vienam linksmai nusijuokti, mat „pasakorka“ ne iš kelmo spirta, moka prajuokinti ir pačius liūdniausius! Ir kokia šventė be Skriaudžių. Į antrą šimtmetį perkopęs ansamblis „Kanklės” ne vienam priminė lietuvių liaudies dainų ištakas ir pradžiugino pasiilgtu kanklių skambesiu. Čia iš kartos į kartą perduodamos dainos, kanklių melodijos ir nuostabūs žodžiai apie Tėvynę Lietuvą, kurie giliai įstrigę ne tik vyresniųjų, bet ir mažųjų skriaudiškių širdyse.

O balbieriškiečiai, kaip visada, visu būriu ir dainavo, ir šoko, savo gimines ir senolius apdainavo. Tad Verbų sekmadienis tiems, kurie buvo atvykę į šventę, buvo praleistas turiningai ir smagiai, nes juk Velykos čia pat, kuomet bus pasibuvimas tarp artimųjų, aptarimas ateities planų ir, manau, nebus apsieita be pasakojimų apie puikų renginį, sujaudinusį ne vieno širdį.

Taip pat skaitykite