Vilija Čiapaitė
Prienų Justino Marcinkevičiaus bibliotekoje eksponuojama dviejų Stakliškių gimnazijos moksleivių Linos Kimbirauskaitės ir Giedriaus Katkausko dailės darbų paroda. Juos atrado, o gal pastūmėjo, gimnazijos dailės mokytoja Lina Andriulevičienė.
Stengiausi apžiūrinėdama parodą mintimis nuklysti į vaizdinius, kuriuos pristatė moksleiviai.
Giedrius Katkauskas
Jo parodos pristatyme parašyti Justino Marcinkevičiaus žodžiai: „Nes kiekvienas didelis kaip lašas, o visi – su saulėm artimi. Niekada žmogus nebuvo mažas, jeigu jis tik buvo savimi”.
Pats Giedrius pradėjo piešti mokydamasis gimnazijoje. Be abejo, niekas nepaneigs, jog piešimas – savotiška meditacija, atsiribojimas nuo triukšmingos aplinkos. Jo darbuose galima pastebėti heraldikos elementų. Jie tarsi iškilę iš grafinių piešinių ir juos gali pastebėti ne vienoje jo darbų kompozicijoje. Vyraujančių spalvų nėra – tik juoda ir balta. Klasikinių spalvų fone gali įžvelgti patamsintos ir šviesios pilkos spalvos atspalvius. Tai tarsi sako, jog vaikino esama ramaus būdo, su užslėpta paslaptimi sieloje. Žvelgdamas į kiekvieną darbą gali pajusti menininko nuotaikos požymius su neribotais fantazijos lobiais. Juk heraldika – labai įdomi ir daug elementų sujungianti meno rūšis. Tad, jei Giedrius nesustos – mus gali pradžiuginti jo naujų herbų ar kažko panašaus sukurti darbai.
Giedriaus mama Sigutė Katkauskienė džiaugiasi sūnaus gebėjimu valdyti spalvas ir sako, jog jis piešė jau nuo vaikystės, tačiau ne spalvotais pieštukais, o tušinuku. Dažnai savo darbus slėpdavo, tačiau su laiku jo paslaptis buvo atskleista.
Lina Kimbirauskaitė
Jaunoji menininkė prisipažįsta, jog pomėgis kopijuoti daugelyje darbų buvo jos vaikystės pomėgis. Dabar gi kai kur tai ir jaučiama, tačiau piešiniuose kartu įdėta dalelė vidinės energetikos, spalvų suliejimo. Tai ypač pasireiškia žmonėms, kurie yra ieškojimuose.
Jos darbai yra dviejų tipų – tai tradiciniai grafikos ir kompiuterinės grafikos. Pasak jaunosios menininkės, kompiuterinė grafika nėra lengva, tačiau ji yra be galo įdomi, nes turi tam tikrų privalumų. O aš manau, kad darbai spalvingi ir išraiškingi, o jei Lina nesustos, ji ateityje drąsiai galės tapyti portretus, nes jaučia veido formas ir išraiškas juose.
Mokytoja Lina Andriukevičienė džiaugiasi savo mokiniais, kurių darbus galima parodyti plačiai visuomenei. Juk ne vienas jos auklėtinis jau yra menininkų gildijos nariai.
