• Print  BANERIS kvitrinai 468x120 naujesnis

    LLS-Jakineviciene Palionis_480x120_ok

Nuo Emmen iki Prienų – didelės gyvenimiškos patirties siekimo tarpelis, kuriam pabaigos dar nėra

92124830_1320338198167361_1492746137474433024_o

Vilija Čiapaitė

Tik tik grįžęs iš kelionės dviračiu savo feisbuko paskyroje Dalius Damynas parašė: „Šiandien pasisekė parminti namo. Per trylika dienų prasukta pedalais apie 1500 km su kapeikom, kartu su dviračiu sudalyvauta trijuose incidentuose kelyje (buvom parblokšti veidrodėlio, partrenkėm varlę ir šiek tiek kabinom vištai uodegą), apturėjom puikų nuotykį, kuris jau tik gražus prisiminimas“.

Kitą diena susitikau su vaikinu, kuris 13 dienų mynė pedalus per tris valstybes, kad pasiektų „tašką Z“, t. y. Prienus, kur gimė ir augo, kur gyvena jo artimieji.

74227291_1182906638577185_1820078016148013056_o

Pasiruošta greitai ir net labai greitai

Gyvendamas Olandijoje jau prieš kelis mėnesius Dalius sugalvojo, jog namo reikia grįžti dviračiu, tiksliau, parminti į Prienus. Pasak jo, neilgai svarstė, nors šią mintį audė ne vieną dieną, o kad viskas virstų realybe – tereikėjo tik gerai pasiruošti. Olandijoje jis turėjo dviratį, tačiau ilgapirščiai jį pasisavino, tad teko nusipirkti kitą. Šį kartą įsigijo taip vadinamą hibridinį. Be abejo, rėmas ir kitos detalės olandiškos. Turint tik dviratį ir žinant, kad juo teks keliauti ilgai – reikėjo šiam šiokio tokio remonto, nusipirkti detalių, nes ką gali žinoti, kelyje juk gali atsitikti visokių nenumatytų atvejų. Tai buvo pirmas didelis darbas. Apie dviračius Dalius truputį išmanė, nes, pasak jo, senelis remontuodavo juos ir būtent šią kelionę jis skyrė senelio atminimui. Lygiagrečiai nemažai laiko praleido prie kompiuterio, sudarinėdamas žemėlapį, nakvynės vietas. Po to jau bagažas. Vaistai, mini kelioninė viryklė, rūbų pamaina, avalynė, palapinė, maistas, kiti, jo manymu, reikalingi daiktai ir – didelis noras keliauti. Ir štai, liepos 25 dieną prasidėjo kelionė iš Emmen (Olandija).

IMG_2612

Kodėl dviračiu?

Pasak Daliaus, gyvenime buvo susikaupę visko labai daug. Reikėjo fizinio krūvio, o gal ilgesnio laiko pabūti vienam su savimi. Kelionė savęs pažinimui, išbandymui, išsivalymui labai tiko. Tiesa, draugė namo pasirinko skristi lėktuvu. Pasakojant apie kelionę, Daliaus akyse galėjai įžvelgti džiaugsmo kibirkštėles, kurios matomos tik pajutusio pokyčius savyje žmogaus. Beje, tai jis pats pripažino, kad jo mąstymas ir mintys labai pasikeitė. Tapo atviras sau, išsilaisvino vidumi. Gal dėl to, kad nereikėjo sėdėti įsmeigus akis į telefoną, televizorių. Čia jau pasireiškė stipri minčių galia, kuri vedė tikslo link – į Prienus. Ir dar. Pasak Daliaus, dažnai visi, taip pat ir jis, renkasi greičiausią transporto priemonę – lėktuvą, autobusą. Tokių kelioniu metu nieko nepamatai – supančios gamtos grožio, žmonių. Keliaudamas dviračiu suvoki, kad niekas tau nepagelbės, visą atsakomybės krūvį už save neši pats.

Olandija–Vokietija

Išvyko iš Olandijos ir pasijuto, kad dviratis tarsi su juo tapo du viename. Pirmą dieną pirmieji šimtai kilometrų sekėsi labai gerai. Tačiau dėl nakvynės teko nusivilti. Ten, kur internetu žemėlapiuose buvo susiradęs tinkamus taškus, pasirodo, buvo privatizuota. Labai nusivylė, nes nakvynės vietas rinkosi prie vandens telkinių, kad būtų galima nusimaudyti, paplaukioti ar net praskalauti rūbus, permirkusius prakaitu ar nuo lietaus, kurio, beje, teko paragauti.

Pačios saugiausias keliavimui dviračiu yra Vokietija ir, be abejo, Olandija. Čia nutiesti keliai dviratininkams ir patys vairuotojai kelyje juos laiko kaip pilnaverčiais ir lygiais sau. Ypač juo domėjosi Vokietijoje. Pakalbindavo, klausinėdavo apie kelionės tikslą, kokius daiktus imtis į kelionę ir t.t. Tai maloniai nuteikusios akimirkos. Tiesa, būtent keliaudamas Dalius suvokė daug vertybių, kurios atrodo kaip kasdienybė. Kartą, mindamas dviratį, pasijuto itin pavargęs, tačiau nesustojo. Pasak jo, tuomet perkratė vertybes, išmetė visą minčių šlamštą iš galvos ir viskas apsivertė aukštyn kojomis. Atsirado jėgų minti toliau, nes nuovargis dingo.

Lenkija–Lietuva

Kelionė tęsėsi per Lenkiją. Štai čia jau kelyje pasijuto nesaugiai. Dalius pasakojo, jog „fūristai“ kelyje, matyt, jaučiasi dideli ir galingi. Kai Vokietijoje jį aplenkdavo dideliu lanku, tai čia dideliu greičiu pravažiuodavo vos nekliudydami. Buvo tikrai nesaugu, nes pravažiuojant dideliam automobiliui oro srovė traukdavo vos ne po ratais. Kartą, kai mažindamas greitį ruošėsi sustoti autobusų stotelėje, vienas automobilis dviračio vairą kliudė veidrodėliu. Gerai, kad kritimas buvo į priešingą pusę. O vairuotojas… net nesustojo, nepasidomėjo apie numuštojo būseną ar būklę. Ta pati situacija ir Lietuvoje, nes ir čia automobilių vairuotojai dviratininko nelaiko lygiateisiu kelių eismo dalyviu.

Nakvynės, nakvynės…

Dalius pasakojo, kad miegoti teko palapinėje. Kaip minėjo anksčiau, buvo ir komiškų situacijų. Štai viena iš jų. Lenkijoje, nukritus mobiliam telefonui nuo dviračio ir jo beieškant sutemo. Tai buvo nedidelio miestelio ribose. Bijodamas konfliktų ir kad nebūtų matomas pravažiuojančių automobilių, jis įsikūrė duobėje, dar rankose pasiėmęs savigynai peiliuką. Pradėjo snausti. Naktį, kai viskas aprimo, išgirdo, kad kažkas uostinėja palapinę. Nedrįso išlįsti, nes nežinojo kas tas kažkas, ką sudomino jo buvimas.

IMG_2593

O dėl higienos, tai Dalius sugebėdavo atrasti tai vandens telkinį ar pasinaudodavo dušu, skirtu tolimų reisų vairuotojams. Na – neypatingos sąlygos, tačiau visada sugebėdavo išsiskalbti rūbus, džiovinti prie laužo ar saulėkaitoje.

„Mes dažnai neįvertiname to, ką turime. Kartą taip merkė lietus, jog prisiminimais nukeliavau į namus, kur avėjau sausas kojines ir buvau užsiklojęs šiltą apklotą“, – pasakojo pašnekovas. Būtent tokių kelionių metu sugebi įvertinti tai, kas atrodo taip kasdieniška.

Iš kur ta stiprybė?

Paklausiau, iš kur sėmėsi jėgų tokiam žygiui, juk reikėjo ir fizinio pasiruošimo? Dalius greitai rado atsakymą. Ketverius metus jis treniravosi orientacinio sporto srityje. Gana griežtas ir reiklus treneris Audronis Deltuva gerai paruošė fiziškai. Būtent varžybų, treniruočių patirtis labai pravertė kelionėje. Ištvermė ir fizinis pasiruošimas turėjo didelės reikšmės keliaujant.

O savo gimtadienį Dalius šventė kelyje. Koks tai jausmas? Nedvejodamas keliautojas dviračiu prisipažino, jog buvo puiku. Juk kitais metais vėl bus kitas!

Keliausiu dar ir turiu daug minčių“

Vien tik šiuo, apie 120 km sumynusiu per dieną keliavimu Dalius neapsiriboja. Jam tie per 1500 km – dar ne riba. Jis jau svajoja keliauti į vakarų Europą ar kitas šalis. O tam, be abejo, pasirinktų draugą. Pasak jo, kelionės metu gali pažinti žmogų, atrasti naujų bendravimo įgūdžių.

Norintiems keliauti dviračiu ir jei kas pasidomėtų apie pasiruošimą, Dalius neabejodamas patartų, pasiūlytų maršrutus. Juk pats viską patyrė savo kailiu. Beje, būtent po šios kelionės jis suvokė, jog geriau daugiau klausyti, o ne kalbėti. Tik įsiklausius gali sužinoti ir gauti daug reikiamos informacijos.

Dabar Dalius namuose. Kelionės įspūdžių labai daug, juos reikia „suvirškinti“ ir kartu mintimis ruoštis kitai. Tačiau viskas turi savą laiką, o kada jam jis ateis – kol kas nežino ir pats Dalius Damynas, namus pasiekęs per 13 dienų su 12 nakvynių. Taigi kelias nuo Emmen iki Prienų – didelės gyvenimiškos patirties pasiekimo tarpelis, kuriam pabaigos dar nėra.

Taip pat skaitykite

Parašyti komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai rodomas. * Būtini įvesti laukeliai pažymėti