Kokia diena buvo tada, prieš 80 metų? Vasariškas karštis, o gal liūtis pliaupė, kai traukinių vagonuose į tremtį, į Sibirą, į nežinomybę, į kančias ir mirtį, sugrūsti dundėjo mano ir jūsų seneliai, mūsų proseneliai, tetos, dėdės, o gal ir tėvai? Skaitome jų prisiminimus, girdime liudijimus, o galvose, ko gero, kirba mintys: „Tegul tai ir lieka praeityje! Neduok Dieve, mums ir mūsų vaikams tokie baisumai…“
Birželio 14-ąją, Gedulo ir vilties dieną, jiezniečiai tradiciškai pradėjo šv. Mišiomis bažnyčioje, kur tą dieną buvo minimas ir palaimintasis tremties kankinys Teofilius Matulionis. Po pamaldų, kaip jau įprasta, vadovaujami klebono Rolando Bičkausko, tikintieji patraukė į šventorių prie Tremtinių kryžiaus, kur nuoširdžiai pasimeldė už žuvusiuosius Sibiro pragare – už savus ir tuos, kurių jau niekas neprisimena.
Kol vieni Lietuvos vaikai kankinosi tremtyje, kiti krito nelygioje partizaninėje kovoje, kariaudami prieš Tėvynės okupantus. Jų atminimui ir garbei Jiezne pastatytas monumentas, supamas jauno ąžuolyno, kur kasmet susirenka norintieji dalyvauti kultūros ir laisvalaikio centro rengiamame minėjime. Negausus būrelis žmonių čia suėjo, tačiau buvo tie, kam iš tiesų svarbu. Juos pasisveikino, palinkėjo ramybės, taikos ir sveikatos minėjime visada dalyvaujantys Jiezno seniūnas Algis Bartusevičius ir klebonas Rolandas Bičkauskas, o dainomis liūdesį ramino Jiezno kultūros ir laisvalaikio centro etnografinis ansamblis „Jieznelė“ ir solistas Tomas Ivanauskas.
Labai malonu ir įdomu buvo išgirsti jaunesnės kartos atstovų mintis apie šį svarbų tautai istorijos momentą. Minėjime savo knygą „Laiškas gyvenimui“ pristatė jaunoji rašytoja Einira Aleknienė, kurią kūrybai paskatino atrastas senelei atsiųstas mylimojo laiškas iš tremties. Kadangi knygoje daug pasakojama apie Jiezną, norintieji galės rasti ją Jiezno bibliotekoje, kuri ir organizavo susitikimą su jaunąja rašytoja.
Kalbėdama susirinkusiems Einira sunkiai suvaldė ašaras ir jaudulį, o jos pasakojimas apie knygos atsiradimo aplinkybes leidžia lengviau atsidusti – jei praeities skausmas paliečia jaunimo širdis, niekas užmiršta nebus.
Sigutė Katkauskienė
