Nijolė Dirginčienė: „Stiprūs regionai – stipri Lietuva“

468×60
Nijolė Dirginčienė

Nijolė Dirginčienė

Siekiant sumažinti ekonominius ir socialinius skirtumus tarp atskirų Lietuvos dalių bei skatinant tolygų visos šalies vystymąsi, neabejotinai reikalinga veiksminga ir aiški regioninė politika. Vidaus reikalų ministerijos rengiamose Lietuvos regioninės politikos gairėse, arba dar kitaip vadinamoje Baltojoje knygoje, numatytas ketinimas apskritis sujungti į regionus kiekvienam jų numatant konkrečią specializaciją. Šis ketinimas tiek visuomenėje, tiek žiniasklaidoje, sukėlė nemažai diskusijų bei paragino regionus ir jų atstovus ieškoti unikalumo, išskirtinumo, aiškios vizijos bei vieningos krypties.

Kauno regiono plėtros tarybos pirmininkės, Birštono merės Nijolės Dirginčienės iniciatyva, įvyko mokslo, akademinės visuomenės, verslo ir Kauno regiono savivaldybių atstovų diskusija – išplėstinis posėdis apie Kauno regiono išskirtinumus, vystymo galimybes bei ateities vizijas. Į diskusiją buvo kviečiami ir jaunimo atstovai.

Posėdžio metu pagrindinis dėmesys skirtas specializacijai. Diskutuota apie tai, jog būtent pažangios specializacijos atveju savivaldybė arba regionas pasirenka ribotą prioritetų skaičių, atsižvelgiant į savo stipriąsias puses ir pranašumus. Tokios specializacijos tikslas – pertvarkyti ekonomiką, kad būtų galima gauti daugiau pridėtinės vertės ir imtis konkurencingesnės veiklos.

Kiekvienos Kauno regione esančios savivaldybės atstovas diskusijos metu kalbėjo apie savo atstovaujamos savivaldybės išskirtinumus bei stipriąsias puses. Posėdžio metu prieita vieningos nuomonės, kad viso regiono stiprybės yra ten, kur šiandien yra stiprios pačios savivaldybės. Būtent todėl specializacijos pagrindas turėtų būti grįstas aštuonių Kauno regione esančių savivaldybių (Kauno miesto, Kauno rajono, Kėdainių rajono, Prienų rajono , Raseinių rajono, Birštono, Jonavos rajono, Kaišiadorių) stipriausiomis sritimis.

Birštonas – ilgametes tradicijas turintis kurortas, todėl Kauno regione niekam nekyla abejonių, jog miestas ir toliau turėtų nuosekliai gilinti šiandienos vystomas kryptis, tokias kaip sveikatinimas ir sveikatingumas, poilsis, dalykinis, konferencinis, kultūrinis turizmas, ekologiškas, žalias, tylos kurortas.

Viso regiono specializacija neturėtų būti susiaurinta, nes visos savivaldybės yra labai skirtingos. Inovatyvios ir sumanios industrijos turėtų būti traktuojamos kaip papildomos, o pagrindu laikomos sritys, iš kurių savivaldybės šiandien gauna didžiausią naudą. Po ilgų diskusijų ir svarstymų, posėdžio metu, buvo išskirtos keturios pagrindinės Kauno regiono specializacijos:

  1. SUMANI PRAMONĖ IR LOGISTIKA. Kauno regionas – modernus industrinis regionas su puikia lokacija, infrastruktūra ir aukštos kvalifikacijos specialistais. Čia išvystytos aviacijos, bio-ekonomikos, pramonės skaitmenizacijos, logistikos sritys. Regione įsikūrusios gamybos, elektronikos ir automatizavimo, logistikos ir distribucijos, maisto pramonės bei farmacijos įmonės. Veikia Kauno ir Kėdainių LEZ. Stiprindama pajėgumus Europoje, Vokietijos automobilių komponentų pramonės milžinė „Continental“ naują gamyklą statys Kauno regione. Per ateinančius penkerius metus į naują elektronikos komponentų gamybos padalinį bendrovė planuoja investuoti 95 mln. eurų ir sukurti 1000 naujų darbo vietų. Kauno regione yra išvystyta kelių, geležinkelių, upių ir oro transporto infrastruktūra. Kauno oro uostas yra didžiausias pagal krovinių gabenimo apimtis Lietuvoje – perveža 2/3 krovinių, gabenamų oro transportu. Sparčiai auga tiesioginės užsienio investicijos. Užima apie 1/2 Baltijos šalių orlaivių techninės priežiūros, remonto ir kapitalinio remonto paslaugos rinkos ir turi potencialo tapti pagrindine Lietuvos rinka. Kuriamas pirmasis Europoje aviacijos inžinerijos įmonių ir švietimo įstaigų klasteris. Beveik 1/2 visų dirbančiųjų aviacijos srityje, dirba Kauno regione. Dvi Kauno aukštosios mokyklos rengia aviacijos inžinerijos specialistus.
  2. SVEIKATA IR SVEIKA GYVENSENA. Kauno regionas yra vienintelis sveikatą stiprinantis regionas Lietuvoje. Čia yra Birštono kurortas bei kurortinių teritorijų statusą turintys Kauno rajone esantys Kačerginės, Kulautuvos ir Zapyškio miesteliai. Regiono savivaldybėse sukurta sveikos gyvensenos infrastruktūra, teikiamos kokybiškos sveikatinimo paslaugos. Taip pat veikia Sveikatos mokslų universitetas, skatinami sveikatos, biotechnologijų mokslai. Konkrečiai Birštone yra išvystyta ilgametes tradicijas turinti ir visame pasaulyje populiarėjanti turizmo sritis – medicinos turizmas, medicinos technologijų, reabilitacijos taikymas.
  3. MOKSLAS, TECHNOLOGIJOS, INOVACIJOS. Regione išvystytos technologinių, medicinos, žemės ūkio ir socialinių mokslų kryptys. Čia veikia susietų paslaugų ir veiklos rangos centrai, verslo ir finansinių paslaugų centrai, išvystytos IT, Eko-inovacijos. Kauno mieste veikia du integruoto mokslo, studijų ir verslo slėnio centrai (Slėniai) – „Santaka“ ir „Nemunas“, Mokslo ir technologijų parkas „Technopolis“. Regiono mokslo institucijos vykdo įvairių sričių mokslo, technologijų ir eksperimentinę plėtrą. Regionas, kurio centras pripažintas tarptautiniu mastu kaip turintis neišnaudotą plėtros potencialą susietų paslaugų ir veiklos rangos („shared services and outsourcing“) srityje. Kaunas yra ideali vieta susietų paslaugų („shared services“) centrų plėtrai, nes regione paruošiami aukštos kvalifikacijos socialinių mokslų ir IT specialistai. Sukurtos MTTP infrastruktūros dėka regionas pritraukia 10,2 proc. TUI
  4. KULTŪRINĖS IR KŪRYBINĖS INDUSTRIJOS, TURIZMAS. Kauno regionas turi unikalų, visoje Europoje žinomą kultūros paveldą, labai išvystytą turizmo sritį, kasmet sulaukiama vis daugiau turistų iš užsienio, kurie atvyksta į Kauną, į Birštono kurortą, į kitus miestus. Čia sparčiai vystosi, plečiasi reklamos, leidybos, architektūros, dizaino, mados sritys. Sparčiai besivystantis renginių organizavimo, kūrybinių ir kultūrinių industrijų (KKI) potencialas. Regiono aukštosios mokyklos rengia šios srities specialistus – naujos studijų kryptys.

Kalbant apie veiksmingą regioninę politiką svarbu nepamiršti ir regionų tarpusavio bendradarbiavimo. Regioninė politika taptų dar veiksmingesnė jei regionai tarpusavyje sąveikautų, inicijuotų ir įgyvendintų bendrus projektus. Vienas gerųjų pavyzdžių galėtų būti Birštono, Alytaus miesto, Alytaus rajono, Prienų rajono savivaldybių atstovų, Nemuno kilpų regioninio parko ir „Harmony Park“ mecenato Augustino Rakausko bendras dviračių takų projektas. Įgyvendinus šį projektą, Prienų, Birštono, Alytaus savivaldybės bei „Harmony Park“ bus sujungti pažintiniu turistiniu dviračių taku. Taip bus skatinamas lietuvių ir užsienio svečių turizmas, sveika gyvensena, saugus ir ekologiškas susisiekimas.

Tikiuosi, kad diskusijos dėl regionų specializacijos skatins vieningą regionų politiką Lietuvoje, ragins ne konkuruoti regionus, savivaldybes, o diskutuoti ir ieškoti bendrų sąlyčio takų, projektų. Baltoji knyga – dar nėra baigta rengti. Tai tik pirminis variantas, parengtas bendradarbiaujant su ekspertais, ministerijomis, regionų plėtros tarybomis, Lietuvos savivaldybių asociacija, verslo atstovais, bendruomenėmis. Kuriamos metodikos, numatomos specializacijos turėtų būti ne tikslas, o tik priemonė regionų plėtrai spartinti. Tikiuosi, kad kartu su akademine bendruomene, savivaldybių atstovais, verslininkais bei jaunimu, išgirsime pagrindines Kauno regiono kryptis ir visi sieksime geriausių rezultatų.

 

Nijolė Dirginčienė, Birštono savivaldybės merė ir Kauno regiono plėtros tarybos pirmininkė

Taip pat skaitykite

Parašyti komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai rodomas. * Būtini įvesti laukeliai pažymėti