Nenusigręžk nuo praeities…

1941 rugsėjo 23d. buvo likviduotas Vilniaus getas. Dalis jo gyventojų buvo sušaudyti Paneriuose (Vilniuje),  kita dalis geto kalinių buvo išvežti iš Lietuvos į Estiją ir sušaudyti netoli Talino  – Klogos koncentracijos stovykloje. Šią datą, kaip simbolį prisiminti sunaikintą Lietuvoje gyvenusią žydų bendruomenę, 1994m. LR Seimas paskelbė Lietuvos valstybės atmintina diena. Šiemet sukanka 70 metų nuo tragiškų įvykių Lietuvoje, kuomet 1941 metais, pasidėjus nacių okupacijai, prasidėjo ir masinis Lietuvos žydų bendruomenės naikinimas. LR Seimo 2010 rugsėjo 21 d. nutarimu – 2011 m. paskelbti Holokausto aukomis tapusių Lietuvos gyventojų atminimo metais.
Visą savo tautiečių Lietuvoje naikinimo laikotarpį žydai vadina savo didžiąja savo tautos katastrofa. Kodėl visa tai įvyko?, kada buvo priimtas sprendimas masiškai naikinti žydus?. Dar tik artinantis antrajam pasauliniam karui  žydai Vokietijoje ir kitose Europos šalyse, taip pat ir Lietuvoje jau buvo atskiriami nuo visuomenės, plėšiami, žudomi ne dėl politinių ar religinių nesutarimų su valdžia, o tiesiog dėl to, kad jie buvo žydai. Pirmą kartą istorijoje buvo paskelbtas nuosprendis visiems – buvo kalti tik dėl to, kad buvo pagimdyti tėvų žydų. Mirties išvengti negalėjo niekas – kilmės juk nepakeisi. Atėjus į valdžią fašistams Vokietijoje, žydai buvo paskelbti antirase – esą jie turėjo tokių savybių, kurias vokiečiai laikė didžiausiu blogiu. Milijonai vokiečių tuo patikėjo (arba apsimetė, kad tiki) – dirva žydų naikinimui buvo paruošta. Nepasigailėta nei vaikų – jie neša rasės išlikimą. Kada buvo priimtas sprendimas masiškai žudyti žydų tautą? Nėra nei vieno dokumento, nurodančio tikslią datą. Tikriausia toks įsakymas buvo slaptas ir ko gero žodinis. Neabejotina, kad įsakymas buvo duotas dar iki 1941 m. birželio 22 d. Tuoj po šios dienos ir prasidėjo visuotinis žydų telkimas ir masinės žudynės. Paskui pergalingai žengiančią fašistinę kariuomenę ėjo ir specialūs daliniai – Einsalzgruppen. Su kai kurių vietinių gyventojų parama, nieko neišskirdami, jie žudė visus vietinius gyventojus žydus. Vien Lietuvoje buvo nužudyta daugiau kaip du šimtus tūkstančių žydų – Lietuvos piliečių ( 9 iš 10 čia gyvenusių). Šias baisiausias savo istorijoje tragedijos dienas žydai liko visiškai vieni. Tuo metu jie neturėjo nei ginklų nei kitų priemonių apsiginti. Prienuose, Balbieriškyje, Birštone, Stakliškėse išgyventi tikriausiai nepavyko nei vienam. Vartant istorinius dokumentus, skaitant tuos baisumus išgyvenusių lietuvių liudininkų prisiminimus, nejučiomis mintimis persikeli į 1941m. besibaigiančios vasaros įvykius…
Prienų miesto, bei aplinkinių miestelių žydai jėga buvo suvaryti į tuščias buvusio Kęstučio Pulko kareivines Prienuose. Neturėdami maisto, sausakimšai sugrūsti tik aukščiausiojo malonės galėjo tikėtis nieko nekalti žydų tautybės žmonės. Rugpjūčio 25-ają savisaugininkai, atrinkę stipriausius vyrus, išvarė juos už kareivinių buvusiuose gyvulių kapuose kasti duobių. Dvi duobės – viena 4×20 kita 4×10 metrų turėjo tapti visiems mūsų krašto žydams bendru kapu. Rugpjūčio 26-ają apie 11 val. į Prienus atvažiavo du dideli sunkvežimiai iš Kauno. Jie buvo pilni skrajojančio Hamano būrio ginkluotų vyrų. Tuo metu visos Prienų gatvės buvo apstotos ginkluotų vietos savisaugos būrio žmonių. Tuoj po 11 val. atsivėrė vartai ir iš kareivinių išėjo pirmoji žudymui varomų žydų grupė. Juos varė link jau iškastų duobių. Pirmoji grupė dar nebuvo nuėjusi į žudymo vietą, kai ta pačia kryptimi buvo išvaryta jau ir antroji grupė. Greitai pasigirdo kulkosvaidžių ir automatų tratėjimas, šautuvų poškėjimas. Antrosios grupės žmonės, kurie dar buvo kelyje, išsigandę sugulė ant žemės, bet savisaugininkai įsakė jiems eiti tolyn.
Viena po kitos buvo varomos naujos ir naujos žmonių grupės jos buvo mišrios: vyrai moterys ir vaikai. Žmonių gyvybės geso be jokios pertraukos…
Apie tai rašoma knygoje „Masinės žudynės Lietuvoje“. Šiame straipsnyje nepapasakosiu tų šiurpių liudininkų atsiminimų. Per daug šiurpu būtų skaityti ką jie matė ir išgyveno prie dviejų, blėstančia gyvybe dar alsuojančių šviežiai supiltų žemės kapų…
Šiandien žvelgdamas į prieš 70 metų nužudytų Prienų krašto žydų kapą, prisimenu tokius pat miško ramybe apgaubtus nužudytų žydų kapus Plungėje. Ten vienas išlikęs gyvas žydas Jakobas Bunka savo tautiečių atminimui išdrožė reto grožio, bet skausmo ir kančios kupinas skulptūras.
Prienuose tokių skulptūrų nėra – jų dar niekas neišdrožė, o gal ir niekada neišdroš. Gal visame Prienų krašte tikrai nepavyko išsigelbėti nei vienam žydui…
Tyliai ošiančios pušys, paminklinis akmuo, bei dar keli šalia padėti akmenėliai primena, kad šioje vietoje 1941-08-26 buvo nužudyta daugiau kaip 1100 žydų tautybės žmonių. Įsiklausai ir jauti, kad kapas tarsi gyvas, tarsi alsuoja žmogaus gyvybės prasmės supratimu.

Rimantas Sidaravičius
Balbieriškio pagrindinės mokyklos istorijos mokytojas.

Taip pat skaitykite

2 komentarai

  1. Saulius

    Dėl baudžiamojo būrio Jūs teisus,jis atvažiavo iš Kauno,Prienuose sušaudęs jis buvo išvežtas kitur,taip,tai buvo skrajojantis būrys.Bet yra žmonių kurie ta matė,ir žvelgė savo akimis.

  2. Saulius

    Norėčiau truputį pakomentuoti apie teksto turinį,daug kas teisybė,bet kai kurie dalykai neatitinka.Aš paremsiu ta dalyka remdamasis jau mirusių žmonių atsiminimaisTa diena kai vyko šaudymas,ne vienas žmogus sėdėjo pušelėse,kurios buvo visai mažos,supančios žydų žudymo duobes,ir jie matė kaip tai vyko.Jūsų rašoma pasigirdo kulkosvaidžių,automatų.šautuvų pokšėjimas,ten buvo netaip,vokiečiai iš pradžių buvo praktikave tau šaudymo būda kulkosvaidžius,bet kada pamatė kad daug pusgyvių lieka šaudydavo kaip sakant viens ant vieno.koncentracijos stovyklose tokios komandos vadinosi ZONDER,Maidaneko stovykloj tarnavo mano dėdė,kuris visai neseniai mirė