1987 m. Jungtinių Tautų Organizacijos generalinė asamblėja paskelbė birželio 26-ąją Tarptautine kovos su narkomanija diena. Ši diena skirta paskatinti kovą su narkomanija, išlaisvinti visuomenę iš priklausomybės nuo kvaišalų.
Narkotikai – tai cheminės medžiagos, sukeliančios centrinės nervų sistemos apnuodijimą ar panašų psichinių funkcijų pokytį. Jungtinių Tautų narkotikų konvencija yra apibrėžusi daugiau nei 100 narkotinių medžiagų: tai kanapės ir kanapių derva, opiumas, morfijus, heroinas, natūralūs ir sintetiniai opiatai.
Lietuvoje sparčiai didėja narkotikų pasiūla. Sintetiniai preparatai – ekstazis, LSD, amfetaminai ir kiti – tvirtai įsigali juodojoje rinkoje, netgi vadinami „diskotekų ar klubų narkotikais“. Marihuaną, hašišą neatsakingai bandoma traktuoti kaip lengvus ir nepavojingus narkotikus.
Kasmet narkotikus vartojančių žmonių amžius vis jaunėja. Pastaraisiais metais atliekami psichologiniai ir socialiniai tyrimai bei studijos rodo, kad labiausiai pažeidžiama visuomenės dalis – jaunimas.
Paauglystė yra vienas sudėtingiausių vaiko raidos etapų – jos laikotarpiu dažniausiai pradedama eksperimentuoti psichoaktyviomis medžiagomis, kurios veikia žmogaus psichiką, sutrikdo žmogaus elgesį ir gali sukelti psichinę ar fizinę priklausomybę. Remiantis tyrimų duomenimis, Lietuvos mokyklose nelegalių narkotinių medžiagų vartojimo problema darosi vis labiau aktuali. Pastaruoju metu narkotikų jau yra išbandęs kas trečias (33,5 proc.) penkiolikos metų berniukas ir kas penkta (18,4 proc.) to paties amžiaus mergaitė.
Kalbant apie narkomanijos priežastis, neįmanoma išskirti vienos priežasties, kuri sukelia narkomaniją. Jei taip būtų, taptų įmanoma kontroliuoti šią ligą. Tačiau taip nėra. Iš tikrųjų narkomaniją sukelia daugybė įvairių tarpusavyje susijusių priežasčių, kurios gali būti biologinės, psichologinės ir socialinės.
Paprastai daugelis žmonių smerkia tuos narkotikus, kurie sukelia stipriai išreikštą fiziologinę priklausomybę, tuo tarpu į „lengvus“ narkotikus, kurie nevartojami intraveniniu būdu ir nesukelia stipriai išreikštos fiziologinės priklausomybės, bent dalis visuomenės ir jaunimo subkultūros žiūri daug atlaidžiau. Pražūtinga pirmųjų bandymų pasekmė yra ta, kad paauglys, stebėdamas save ar savo draugus pirmojo apsvaigimo metu ir po jo, pamato, kad nieko baisaus jam ar jo draugais neatsitiko.
Narkomanija pasižymi tuo, kad pirminėje stadijoje žmogus dėl patiriamo malonaus efekto ir nesant jokių išorinių pasikeitimų į blogąją pusę požymių neigia tą faktą, kad jis tampa priklausomas nuo narkotikų. Rimtos pasekmės pasirodo tik po kurio laiko. Dažnai baisiausia narkomanijos pasekme laikomas abstinencijos sindromas. Tai skausmingas reiškinys, atsirandantis po to, kai narkotinės medžiagos įsijungia į organizmo medžiagų apykaitą ir yra staigiai nutraukiamas jų vartojimas.
Tuo metu narkotikų vartojimas tampa kančia, nes narkomanas yra kamuojamas nuolatinio narkotikų alkio ir vartoja narkotikus ne tam, kad patirtų malonumą, bet tam, kad išvengtų skausmo. Tuo pačiu metu dėl nenugalimo narkotikų alkio atsiranda ir rimtų problemų narkomano gyvenime – jis nebegali normaliai gyventi: dirbti, užsiiminėti kokia nors veikla, palaikyti santykius su narkotikų nevartojančiais pažįstamais, nes visą jo laiką suryja narkotikų paieškos.
Taigi narkomanija iš tiesų yra tokia stipri, kad gali sugriauti visą žmogaus gyvenimą.
Didėjant nuo narkotikų apsvaigusių asmenų nusikaltimų skaičiui, aštrėjant narkomanijos ir su ja susijusioms socialinėms bei sveikatos apsaugos problemoms, valstybė turėtų skirti daugiau dėmesio nusikaltimų, susijusių su narkotikais, kontrolei bei prevencijai, taip pat tobulinti visuomenės švietimą, informavimą apie narkotikų pavojingumą, socialinius, medicininius, teisinius padarinius, ypač rūpintis vaikų ir jaunimo švietimu bei sveikatos apsauga, propaguoti sveiką gyvenimo būdą.
Informaciją parengė Prienų rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras
