VAIKŲ SOCIALIZACIJOS, PILIETINIO IR TAUTINIO UGDYMO PROGRAMA
Vasaros skaitymų projekto „Gimtąjį žodį ir kraštą pažinti“ naktiniai skaitymai Birštono viešojoje bibliotekoje
– Lyg jums dienos neužtektų skaitymams, – sakė sesė, kai prasitariau, kad eisiu į biblioteką liepos 18 d. vakare… Užtekti tai užtektų, smagu dieną būti su knyga, bet vakare – įdomiau, ypač skaitant R. Sadausko novelę „Žvaigždėkritis“, ar klausant filosofinių Tautvydo Bagdono gitara atliekamų savos kūrybos dainų, ar muzikuojant (kaip išsireiškė Vilija Zujienė) spalvomis. Vakare labiau veriasi sielos pokalbiui, tai nekasdieniška, patrauklu.
Iki šiol kasmet vis kažkas netikėtai naktiniuose skaitymuose aplankydavo : tai radijo laidos „Vakaro žvaigždelė“ bendradarbė (gaila, neužsirašėme pavardės), tai žemaitė, įdomiai tarmiškai pasakojanti apie Žemaitiją, Rita Jurgaitienė, 2014 m. – „Neišgalvotų istorijų“ autorė Vilija Zujienė.
Tautvydas užaugo Birštone, šiuo metu studentas, bet jau yra dalyvavęs ankstesniuose, dieniniuose vasaros skaitymuose. Jo atliekamos susimąstymui nuteikiančios dainos paskatino atvirumui, tad susipažinę ir savo pomėgius išsakėme ir drąsiai. Vilijos Zujienės skaitomas naujausias „Neišgalvotų istorijų“ dalis komentavome, klausinėjome, ar tikrų tikriausiai taip buvo, ar tikrai jų namuose gyvena Naminukas, kaip seniai ir pan.
Vilija pasidalijo akvarelės liejimo paslaptimis, o mes visi prasmegome šioje veikloje, buvome „čia ir dabar“. Pamiršome laiką, tematėme Vilijos kiekvienam nupieštus gėlės kontūrus lape, spalvas, teptukus, vandenį…
Susirinkusius šildė ir viešnios iš Kanados, būsimosios Vytauto Didžiojo universiteto lituanistikos studijų studentės Evos prancūzų kalba atliekama daina „Pour instant Harmonium“, Nadieždos rusų kalba skaitoma teksto ištrauka iš Nobelio premijos laureato I. Bunino knygos „Tamsios alėjos“, širdingas pasakojimas, kaip ji atrado šį autorių. Tokios atsivėrimo minutės nepamirštamos, kaip ir 2014 m. per naktinius skaitymus Iljos papasakota pasaka apie mergaitę, pirštinę ir šuniuką, o iš tiesų – apie svajonę… Tautvydo paskatinti, jam pritariant gitara, repavome J. Vaičiūnaitės, V. Kukulo ir kitų autorių tekstus. Geri tekstai suprantami ir įdomūs visoms amžiaus grupėms.
Dar žvelgėme į naktinį Birštoną, klausėmės gamtos atliekamo noktiurno, valgėme naktipiečius, žiūrėjome filmą, sekėme, pasakas, klausėmės, lopšinių… Ir ta ypatinga visus vienijanti vakarinė nuotaika nepalieka iki šiol…
Ko trūko? Gal mažai judėjome, nežaidėme… O gal viskas buvo žaidimas, improvizacija… Kasmet naktiniai skaitymai ir panašūs, ir vis kitokie, kaip kad keičiasi upele įtekantys ir ištekantys (užaugantys) mūsų pagrindiniai lankytojai – vaikai. Lai auga jie laimingi, ieškodami, pažindami, suprasdami, atrasdami pasaulį ir vieni kitus.
N. Raiskienė
