Vilija Čiapaitė
Visai neseniai Birštono viešojoje bibliotekoje žavėjomės Jono Nekrašiaus fotografijų paroda, kuriose užfiksuoti įvairiose kelionėse pamatyti įsimenami vaizdai. Kaip teigia fotomeninkas, „Jaunam žmogui reikia rodyti tai, kas geriausia. Tarp geriausiųjų pateko fotografijos, sukurtos prieš gerus penkiolika metų užsienio šalyse ir, žinoma, Lietuvoje. Tačiau ne vien fotografijos jo aistra.
Nekrašius gimė Šiauliuose. Tai teisininkas, advokatas, buvęs teisėjas, Pakruojo rajono apylinkės teismo pirmininkas, kultūrologas, kraštotyrininkas, fotografas, keliautojas, ekslibrisų, mažiausių Lietuvoje knygelių kolekcionierius.
Parodos metu J. Nekrašius pasakojo, jog ekslibrisus pradėjo kolekcionuoti prieš gerus 40 metų. Šiuo pomėgiu jį užkrėtė vienas žinomiausių Lietuvoje ekslibrisų kūrėjų ir populiarintojų Vincas Kisarauskas – atsitiktinė pažintis vienoje parodoje, kuri išliko visam gyvenimui. V. Kisarauskas pirmuosius savo ekslibrisus jam ir padovanojo. J. Nekrašius nukako į jaunystę, kuomet ekslibrisai į jo gyvenimą atėjo dar mokyklos suole, Šiauliuose, kur gyveno ir kūrė dailininkas, lietuviškojo ekslibriso pradininkas Gerardas Bagdonavičius. Tuomet, beveik prieš 50 metų, apsilankęs jo sukurtų knygos ženklų parodoje, jais ir susižavėjo.
Beje, jo asmeninei knygų kolekcijai pirmąjį ekslibrisą sukūrė dailininkas J. Steponavičius. Labai tuo apsidžiaugė ir tada pradėjo domėtis knygų nuosavybės ženklais, jų istorija ir raida. Su bendraminčiais įkūrė „Akiračio“ knygos bičiulių klubą ir pradėjo rengti ekslibrisų bei knygų parodas. Daug parodų, konkursų – ir bendraminčiai, pamėgusieji šį ženklą, susibūrė į šį kruopštumo ir informacijos reikalaujantį pomėgį.
Tačiau J. Nekrašius kolekcionuoja ne tik ekslibrisus, bet ir įvairius knygos nuosavybės ženklus, organizuoja jų parodas iš savo rinkinių, rašo ta tema knygas. Kaip pasakojo kolekcininkas, jam svarbiausia yra knygos ženklų kolekcija, kurioje, be ekslibrisų, yra superekslibrisų, knygos antspaudų, įvairių įrašų, suvenyrų, susijusių su ekslibrisais ir kitokiais knygos žymekliais. Jų skaičius siekia arti 5 tūkstančių. Nemažą jų dalį sudaro XX-XXI a. pradžios Lietuvos ir užsienio autorių darbai.
Reikėtų pažymėti, jog šiaulietis bene vienintelis Lietuvoje kolekcionuoja miniatiūrinius ir superminiatiūrinius knygos nuosavybės ženklus. Jo kolekcijoje yra jam sukurto šiauliečio dailininko Pauliaus Arlausko ekslibrisas – mažiausias Lietuvoje.
Beje, ne tik ekslibrisai džiugina kolekcininką. Jo fonduose yra ir pati mažiausia knyga, kurią galima skaityti tik su lupa. Tai daug vietos neužimantys leidinukai, kurie ypač malonina kolekcininką. Knygelę tiesiog galima paimti ir padėti ant delno.
Draugai, žinodami jo aistrą, dovanoja tokias dovanos, kurios ne tik džiugina, bet ir papildo kolekciją. O tai ypač svarbu J. Nekrošiui.
Susirinkusieji, ne tik suaugusieji, bet ir mažieji birštoniškiai, galėjo prisiliesti prie kolekcijos eksponatų. Tai buvo ypač svarbus momentas, kuomet meilę knygai buvo galima pajusti nuo pačių mažiausių spaudinių.
Susitikimas baigėsi, tačiau ne tik bibliotekos darbuotojai, bet ir pats J. Nekrašius džiaugėsi, jog ši paroda vyko būtent tokią iškilią dieną – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną. Buvo išsakyta mintis, jog Rusijos caras, uždrausdamas lietuvišką kalbą ir spaudą, padarė klaidą, tačiau tai padėjo susitelkti lietuviams. Ir tai tikrai ne iš piršto laužta tiesa…
Taigi, susitikimas buvo mielas ir nuoširdus. Geros nuotaikos ir pagarbos knygai, J. Nekrašiaus parodai jausmas daugeliui išliks, nes biblioteka ypač tinkama vieta tokiam susitikimui, kur knygų namai laikinai pasidžiaugė mažiausiųjų knygų ekspozicija, mažais ir daug ką pasakančiais ekslibrisais.
