Vilija Čiapaitė
Daugelis žino ir yra skaitęs Juozo Erlicko kūrybą, tačiau šį kartą Birštono viešoji biblioteka pakvietė į susitikimą su Nacionalinės premijos laureato Juozo Erlicko poezijos rinkinio „Bijau varlės“ iliustruotoja dailininke Marija Smirnovaite. Prieš susitikimą apžiūrėjau jos kurtas iliustracijas. Ne visos sutilpo bibliotekos erdvėje, tačiau, sakyčiau, jos buvo tarsi intarpai tarp knygų ir labai maloniai nustebino. Dar nežinodama, jog keletas iliustracijų turėjo tarsi prekinį ženklą – paties J. Erlicko piešiniai, puikiai įsiliejantys į iliustracijas – pagalvojau, jog jos tarsi vaiko, norinčio paišdykauti su mumis, su mūsų pastabumu. Tačiau pristatymo metu išgirdusi, jog tai paties rašytojo „pakvaišę” dailės kūrinėliai – pasidžiaugiau. Juk gera ne tik skaityti, bet ir pamatyti autoriaus meninių gabumų elementus.
Ir štai, susirinkusiųjų tarpe – knygos iliustruotoja Marija Smirnovaitė. Žinoma kaip vaikiškų knygelių dailininkė, tad jai buvo iššūkis iliustruoti Juozo Erlicko knygelę! Menininkė prisipažino, jog tai buvo dar vienas savęs atradimas. Pasak menininkės, Juozas Erlickas gana įdomus žmogus, turintis savo charizmą ir savo požiūrį į iliustracijas. Buvo visokių vingių, kol filosofiškai žvelgdamas į iliustracijas jis sutiko su menininkės siūlomais darbais.
Dailininkė šmaikštaudama pasakė, jog norint sukurti iliustraciją kiekvienam eilėraščiui, teko ilgai ir dažnai juos skaityti, kol atrado tai, kuo galėjo remtis iliustruodama. Marija pasakojo: „Kai derinome eilėraščius, kurie suguls į knygą, gavau aplanką, kuriame buvo ir J. Erlicko piešinių. Iškart atkreipiau į juos dėmesį. Kai kurie iš tikrųjų labai geri, taiklūs ir juokingi. Jau tada man kilo mintis, kad būtų gerai kaip nors juos pratęsti, nes vaikams tokie paprasti dalykai labai suprantami ir patinka. Kai leidykloje aptarinėjome būsimą knygą, pamenu, sakiau, kokie tie piešinukai galingi ir reikia ką nors su jais padaryti. Taip visų bendru sutarimu ir kilo mintis pabandyti įtraukti autoriaus piešinius“.
Ir štai tik maža dalelė iliustracijų pasiekė mus, skaitytojus, tačiau prie jų galėjai pamatyti ir vaikiškas knygeles, kurias iliustravo Marija.
Ir ne veltui galiu pasakyti autorės žodžiais, kuriuose galima atrasti tiesą: „Dailininkas yra ne ką mažesnis knygos autorius“. Ir tiems žodžiams visiškai pritariu, nes dailininkas taip pat atiduoda kiekvienai knygai daug tylios kalbos, kurią išreiškia savo darbuose, kuriuos matome.
