Malis ir „Bėgimas į nežinią: afrikietiški apsakymai“. Ten taip pat būna žvaigždėtas dangus…

Vilija Čiapaitė

„Po žvaigždėtu vasaros dangum“ literatūriniai vakarai Birštone laukiami ne vieno. Jų laukiau ir aš. Šiuos literatūrinius vakarus jau 10-tą kartą organizuoja Birštono viešoji biblioteka. Jie daugelio yra mėgstami, nes juose gali pabūti, atsipalaiduoti, sužinoti, išgirsti…

IMGP9366

Po lietaus atgaiva alsuojantis Birštonas trečiadienio pavakaryje sulaukė Malio sostinėje Bamake gyvenančios Lietuvos garbės konsulės šioje šalyje Viktorijos Prėskienytės-Diawaros knygos „Bėgimas į nežinią: afrikietiški apsakymai“ pristatymo. Mane sudomino tai, kad jame turėjo dalyvauti ne tik knygos autorė, bet ir vertėjas, redaktorius Saulius Repečka bei perkusijos studija „Afrikos būgnai“ (studijos įkūrėjas Gediminas Mačiulskis).

Viktorija Prėskienytė-Diawara

Nuo pat pirmos minutės V.Prėskienytės-Diawaros pasakojimas prikaustė dėmesį. Malis – mažai žinoma šalis. Daugeliui kilo klausimų apie šios moters patirtį ir gyvenimą svetur, kur visiškai kita aplinka, žmonės, tradicijos. Taigi…

Prieš 35-erius metus išvykusi į Malį ir ten ištekėjusi Viktorija Prėskienytė-Diawara Lietuvoje pristatė savo knygą – apsakymų rinkinį „Bėgimas į nežinią“ su parašte Afrikietiški apsakymai“. Į rinkinį sudėjusi 9 apsakymus apie Afrikos valstybės Malio gyventojus ir atvykėlius, jų kasdienybę, kultūrą ji sulaukė nemažo dėmesio. Beje, rašytojos knygoje atrasime ir daugelį metų brandintas istorijas iš Lietuvos.

Prieš išvykdama į Afriką V. Prėskienytė-Diawara, kaip žurnalistė, daug keliavo po Lietuvą. Tad šioje apsakymų rintinėje galima atrasti ir lietuviško akcento, tačiau paklausta, ar knygoje galima atrasti jos gyvenimo akimirkų, autorė patikino, jog jų tikrai nėra, ir dar pridūrė, kad visi veikėjai išgalvoti.

Pasak rašytojos, viskas išgalvota, bet kai kas yra susiję su realybe. Ji patikino, jog kai kurios istorijos yra tokios, apie kurias maliečiai rašytojai nedrįstų rašyti – jie turi labai daug tabu, tad skaitant knygą galima atrasti realius veiksmus, tradicijas, klanų papročius.

Knygoje, kaip teigė autorė, atrasime kritišką žvilgsnį į šalį, norinčią gyventi kaip Vakarai, bet nenorinčią keisti ar atsisakyti pasenusių papročių, taip atitolinančių nuo svajonių į geresnį gyvenimą. Apsakymuose pasakojimai ir skirtingi, ir kartu labai panašūs…

Pasakodama apie Malio moteris, V. Prėskienytė-Diawara sakė, jog nors jos ir tampa aplinkybių aukomis, tačiau nėra nei silpnos, nei kvailos. Jos nori ir siekia mokslų ir, beje, mokosi kaip manipuliuoti, dalinai apeiti vyrus. Kaip ir minėjo autorė, būtent svetimšalės, atvykusios gyventi į Malį ir nepriklausydamos jokiems šeimų klanams, puikiai geba gudriai suktis šioje šalyje. Tai teko patirti ir pačiai autorei. Juk ir jai teko perprasti visus šios šalies papročius, tradicijas.

V. Prėskienytė-Diawara, pasakodama apie knygą, prisiminė, jog dirbo su jaunimu, kuriems dėstė. Po to dirbdama režisiere net turėjo savo teatro trupę. Bendraudama su jaunimu, ji daug sužinojo apie papročius, tradicijas ir priklausomumą kastos. Pavyzdžiui, pasak jos, merginos visada išteka ne už savo mylimo, bet už to, ką joms pasiūlo šeima, o tai ne tėvas, bet dėdės. Būtent Malyje yra ta kastų sistema, kuri vyrauja net iki šių laikų.

Tarp kitko, jei kam smalsu, tai Viktorijos Prėskienytės-Diawaros sūnus yra Lietuvos dainininkas ir prodiuseris, „Skamp“ grupės bei „LT United“ projekto narys.

IMGP9511

Afrikos būgnų skambesys

Tarsi į pasakojimų apie Malį atgarsiu mus pasitiko perkusijos studijos „Afrikos būgnai“ grupė.

Studijos įkūrėjas Gediminas Mačiulskis sakė, kad Viktorijos pasakojimai apie Malį – tai puiki proga išgirsti ir afrikietiškų instrumentų skambesį, susilieti su afrikietiškos muzikos atgarsiais, mintyse nukakti į žemyną, pilną paslapčių, istorijų ir ritmikos.

Tai tarsi pabuvimas svečiuose ten, kur gyvenama, kuriama, auginami vaikai, kur verda vidinės aistros ir meilė, kur naktį dangus taip pat nusėtas žvaigždėmis.

Taip pat skaitykite